Mečys Kareiva
Mečys Kareiva (1901 m. rugpjūčio 28 d. Ryga – 1944 m. spalio 2 d. prie Sedos, palaidotas Sedoje) – Lietuvos karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. liepos mėn. baigęs Karo mokyklą, dalyvavo nepriklausomybės kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės junginiais, pasižymėjo Giedraičių mūšyje.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. sausio mėn. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1929 m. baigė Klermon Ferano universitetą. 1929–1940 m. tarnavo artilerijos tiekimo skyriuje, Ginklavimo valdyboje, ėjo artilerijos dirbtuvių skyriaus viršininko pareigas. 1939 m. pulkininkas.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos Cheminės tarnybos viršininku, bet 1940 m. gruodžio mėn. iš kariuomenės atleistas.
1941–1942 m. dėstė Kauno universitete, 1941 m. docentas. Parašė vadovėlį „Degazacija“ (1937 m.).
1944 m. Lietuvos laisvės armijos Trakų apskrities Kaišiadorių štabo viršininkas. 1944 m. rugpjūčio mėn. savanoriu stojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, paskirtas 2-ojo lietuvių savanorių pulko vadu. Mirė prieš Sedos kautynes.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1932 m. Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas
- 1938 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1939 m. – Suomijos Baltosios rožės 3 laipsnio ordinas.
- Lietuvos savanorio-kūrėjo medalis.
- Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus medalis.
- Klaipėdos išvadavimo bronzos medalis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Mečys Kareiva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 30 psl.