Mary Douglas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Meri Daglas
Gimė: 1921 m. kovo 25 d.
San Remas, Italija
Mirė: 2007 m. gegužės 26 d. (86 metai)
Londonas, Anglija
Tautybė: anglė
Veikla: antropologė
Sritis: struktūrinis funkcionalizmas, tyros ir nešvaros sampratos
Organizacijos: Londono universiteto koledžas, Prinstono universitetas
Pareigos: profesorė
Išsilavinimas: mokslų daktaras
Alma mater: Oksfordo universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Britanijos imperijos ordinas (1992 m.)

Meri Daglas (Mary Douglas, 1925 m. kovo 25 d. – 2007 m. gegužės 16 d.) – Jungtinės Karalystės socialinė antropologė, struktūralizmo ir struktūrinio funkcionalizmo atstovė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė kaip Margaret Meri Tiu (Margaret Mary Tew) britų kolonijinių darbuotojų šeimoje Italijoje. 1939–1943 m. mokėsi Šv. Onos kolegijoje Oksforde, buvo Evanso Pričardo mokinė. 1949 m. atliko stebėjimus Belgijos Konge, tyrė Kubos kultūros tautą lelus. XX a. vid. apsigynė daktaro disertaciją. Vėliau dėstė Londono universiteto koledže. XX a. 8-dešimtmetyje persikėlė į JAV, dirbo Šiaurės Vakarų, Prinstono universitetuose. 1986 m. – Upsalos universiteto garbės mokslų daktarė. 1988 m. grįžo į Angliją. 1989 m. Meri Daglas tapo Britų akademijos nare, 1992 m. apdovanota Britanijos imperijos ordinu.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meri Daglas, atsiribodama nuo funkcionalistų ir psichologinės krypties antropologų, teigė, kad visuomenę sudaro ne socialinių taisyklių besilaikantys ir vaidmenis atliekantys automatai ir ne auklėjimo diktato suformuoti asmenys, o aktyviai tarpusavyje besiderantys moraliniai veikėjai. Remdamasi Klodo Levi-Stroso gamtos-kultūros paradigma, ją išvystė į universalią klasifikacinę sistemą, kurios ašis yra kūno-visuomenės paradigma. Pagal šią kertinę ašį atitinkamai metaforizuojami santykiai tarp tvarkos-netvarkos, vidaus-išorės ir, svarbiausia, tyro-grasaus. Pasak Daglas, tikėjimai apie tai, kas yra nešvaru ir kaip tai turi būti traktuojama, neturi būti suvesti į higienos sritį, bet į simbolių grandines, įsitvirtinusias struktūrinėse sistemose: kaip tam tikras daiktas ar dalykas atsiduria ne vietoje ir iškrenta iš tam tikros simbolinės tvarkos. Simboliai, M. Daglas supratimu, yra tiesiogiai susiję su socialinėmis institucijomis: būdami socialinės klasifikacijos priemonės, padeda susiorientuoti tarp įvairių daiktų, žmonių ir veiksmų kategorijų ir jas visas atskirti.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai veikalai:

  • Kultūrinis tendencingumas (Cultural Bias, 1978 m.)
  • Natūralūs simboliai (Natural symbols, 1970 m.)
  • Tyra ir grasa (Purity and Danger, 1966 m.)
  • Rizika ir kultūra (Risk and Culture, 1982 m.)

Kaip mąsto institucijos (How Institutions Think, 1987 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007