Marmolada
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Marmolada | |
|---|---|
 Marmolados gūbrys ir ledynas | |
| Aukštis | 3343 m |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Italija |
| Kalnynas | Alpės (Dolomitinės Alpės) |
| Pirmasis įkopimas | 1864 m. Paul Grohmann, Angelo Dimai, Fulgenzio Dimai |
  Marmolada | |
| Koordinatės | 46°26′05″ š. pl. 11°51′03″ r. ilg. / 46.43472°š. pl. 11.85083°r. ilg. |
 Vikiteka | Marmolada |
Marmolada (it. Marmolada, vok. Marmolata, lad. Marmoleda) – aukščiausias Dolomitų (Alpių dalis) kalnas. Kalną sudaro gūbrys einantis iš vakarų į rytus. Marmolados gūbrys turi keletą viršūnių, kurių aukštis mažėja iš vakarų į rytus: Punta Penija (3343 m), Punta Roka (3309 m), Punta Ombreta (3230 m), Monte Serauta (3069 m) ir Pico Serauta. Iki Punta Rokos viršūnės galima pakilti lynų keltuvu.
Pietinėje pusėje kalnas pereina į stačias uolas ir skardžius, suformuodamas kelių kilometrų ilgio ir iki 800 m aukščio uolų sieną, besiremiančią į Ombretos slėnį. Šiaurinėje pusėje link Fedajos perėjos santykinai nuožulniai besileidžianti kalno dalis yra padengta vienintelio didesnio Dolomitų ledynu (Ghiacciaio della Marmolada).
Pirmojo pasaulinio karo metu Austrijos siena su Italija ėjo per Marmoladą, dėl to čia buvo ir fronto linija. Italų kariai buvo įsitvirtinę pietinėje pusėje, uolose iškaltuose tuneliuose, o austrai – šiaurinėje pusėje, kur taip pat ledyne buvo įsirengę tunelių sistemą. Šiuo metu Marmolada yra slidinėtojų, alpinistų ir laipiojimo po kalnus mėgėjų traukos centras, netoliese esančio Kanacėjaus ir Malga Čjapelos gyvenvietės yra visus metus veikiantys turizmo centrai.
Legenda apie Marmolados ledyną
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena Pietų Tirolio legendų Marmolados ledyno kilmę aiškina taip: iš pradžių ant Marmolados sniego ir ledo nebuvo, tik derlingos pievos. Kartą per Žolinę valstiečiai kaip visada paliko šieną ir leidosi į slėnį, į bažnyčią. Tačiau dviem ši šventė pasirodė nereikšminga ir jie dirbo per visą šventę, kad spėtų išdžiovinti šieną ir jį susikrauti į daržines. Ir iš tikro netrukus pradėjo snigti. Tačiau snigo ir nenustojo snigti tol, kol visą Marmoladą padengė ledynas.
Kita legendos versija mini bedievę grafienę, kuri vertė valstiečius šienauti. Valstiečiams pavyko išsigelbėti, o grafienė su visu geru liko palaidota po sniego mase.
Kopimo į Marmoladą istorija iki 1914 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji bandymai kopti į Marmoladą prasidėjo XIX a. Punta Rocca viršūnę 1862 m. liepą pirmą kartą šiauriniu keliu pasiekė Austrijos Alpių draugijos įkūrėjas Paul Grohmann. 35 metrais aukštesnę Punta di Penia viršūnę Paul Grohmann su dviem kalnų vedliais Angelo ir Fulgenzio Dimai pasiekė 1864 m. rugsėjo 28 d. XIX a. 9-ame dešimtmetyje laipiojimas po kalnus Dolomituose labai išpopuliarėjo ir Alpių draugijos sekcijos pradėjo kurti čia savo kalnų trobeles. Bambergo Alpių draugijos sekcija įkūrė kalnų trobelę Fedajos perėjoje, Niurnbergo sekcija Contrinhaus Ombretos slėnyje.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laipiojimui po kalnus takais su stačiose ir sudėtingose vietose įrengtomis grandinėmis ir kopėčiomis įrengtos kelios trasos. Ilgiausia jų pasiekiama tiek iš pietinės pusės iš Kontrino slėnio (Val Contrina), tiek iš šiaurinės pusės nuo Fedajos perėjos, prasideda Forčela dela Marmolados perėjoje (2896 m) ir tęsiasi iki Punta Penijos viršūnės (3343 m).