Mariner 1

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mariner 1

Mariner 2.jpg

Organizacija: NASA
Šalis: Flag of the United States.svg JAV
NSSDC ID: MARIN1
Programa: Mariner programa
Misijos tikslas: Venera
Misijos tipas: praskriejimas
Paleidimo data: 1962 m. liepos 22 d.
09:21:23 UTC
Paleidimo vieta: Cape Canaveral, JAV
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
Atlas-Agena B
Masė: 203 kg
Misijos rezultatas: nesėkminga
Ankstesnė misija: --
Velesnė misija: Mariner 2

Mariner 1 – pirmasis JAV Mariner programos kosminis aparatas skrydžiui į Venerą, paleistas 1962 m. liepos 22 d. Misija neįvyko: dėl antenos techninės įrangos gedimo nešančioji raketa Atlas-Agena B prarado ryšį su valdymo centru, valdymą perėmė raketoje esantis kompiuteris, kurio programinėje įrangoje buvo klaidų (angl. bug).

Misijos aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Mariner 1“ paleidimas

Tai buvo pirmoji Mariner programos misija. Kosminį aparatą sunaikino saugumo specialistai, preėjus 293 sekundėms po paleidimo (09:26:16 UTC), kai raketa - nešėja nukrypo nuo kurso. Pradžioje, praradus ryšį su Žeme, variklio veikla buvo patenkinama, tačiau vėliau, dėl programinės įrangos klaidos, įvykdytas neplanuotas manevras, kurį pastebėjo manevrų saugumo specialistai. Dėl šio nesėkmingo manevro raketa turėjo nukristi į Šiaurės Atlanto laivybinius kelius arba apgyvendintą teritoriją. Susinaikinimo komanda buvo pasiųsta likus 6 sekundėms iki raketos atsiskyrimo, po kurio aparato sunaikinti nebūtų įmanoma. Radijo atsakiklis siuntė signalus dar 64 sekundes po to, kai buvo pasiųsta susinaikinimo komanda.

Nesėkmę akivaizdžiai lėmė du faktoriai. Atlas raketos - nešėjos radijo švyturio netinkamas veikimas sąlygojo tai, kad ilgam buvo prarandami periodiniai signalai. Jų nebuvo 4 periodus, trunkančius nuo 1,5 iki 61 sekundės. Taip pat buvo nustatyta, kad dėl „Mariner 1“ kompiuterio programinėje įrangoje esančios klaidos buvo galima perduoti neteisingus valdymo signalus raketai. Tais periodais, kai iš raketos nebuvo gaunami signalai, dėl programinės įrangos klaidos kompiuteris neteisingai priėmė iš žemės siųstuvo skleidžiamus signalus, kai šis „ieškojo“ raketos signalų, ir sudėjęs šiuos duomenis su maršruto informacija siuntė valdymui apskaičiuoti. Dėl to kompiuteriu atliktos visiškai nereikalingos kurso korekcijos, dėl kurių raketa pasisuko ir galutinai iškrypo iš kurso.

Kosminis aparatas ir jo sistemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

"Mariner 1" kosminis aparatas buvo identiškas vėliau paleistam „Mariner 2“.

„Mariner 1“ pagamintas iš aštuonkampio 1,04 metro apimties ir 36 cm storio pagrindo, sudaryto iš 6 skyrių, kuriuose sumontuota elektroninė įranga moksliniams eksperimentams atlikti, ryšiui palaikyti, duomenims koduodi, skaičiuoti, matuoti laiką, energijai kontroliuoti, taip pat baterijos ir jų įkrovikliai, padėties kontrolės dujų talpyklos ir variklis. Pagrindo virušuje sumontuotas aukštas piramidės formos stiebas, prie kurio pritvirtinta mokslinių eksperimentų įranga. „Mariner 1“ aukštis su stiebu sudaro 3,66 m. Abejuose pagrindo pusėse sumontuoti stačiakampio formos 5,05 m ilgio ir 0,76 m pločio saulės elementų plokščių sparnai. Korpuso apačioje sumontuota didelė dubens formos kryptinė antena su specialiu laikikliu.

„Mariner 1“ energijos sistemą sudaro du saulės elementų sparnai (vienas 183x76 cm, kitas 152x76 cm), prie jų 31 cm ilgio dakrono plokštės, skirtos pusiausvyrai dėl saulės slėgio palaikyti. Saulės elementai energiją tiekė tiesiogiai kosminiam aparatui, taip pat įkraudinėjo 1000 Wh hermetiškas sidabro-cinko baterijas. Iš baterijų energija kosminiam aparatui buvo tiekiama kai saulės elementai negaudavo Saulės šviesos, arba kai saulės elementų tiekiamos energijos nepakakdavo, taip pat baterijos buvo naudojamos energijai tiekti, kol saulės elementai išsiskleidė paleidus „Mariner 1“.

Ryšių sistema sudaryta iš 3W galios nepertraukiamo signalo siųstuvo, didelės galios dubens formos kryptinės antenos, cilindrinės bekryptės antenos, sumontuotos eksperimentų įrangos stiebo viršuje, ir dviejų komandų antenų, sumontuotų saulės elementų plokščių galuose, į kurias buvo perduodamos kurso manevrų instrukcijos bei kitos valdymo funkcijos.

Kosminio aparato judėjimui naudojamas raketinis kuras (grynas hidrazinas), uždegamas azoto tetroksidą apšaudant aliuminio oksido šratukais. Manevravimui naudoti 4 reaktyvinės mentės.

Mokslinių eksperimentų įranga sumontuota stiebe ir kosminio aparato pagrinde. Prie stiebo, šiek tiek žemiau bekryptės antenos, pritvirintas magnetometras. Dalelių ir kosminių spindulių jutikliai sumontuoti maždaug stiebo viduryje. Kosminių dulkių jutiklis ir saulės plazmos spektometrai pritvirtinti pagrindo kampų viršuje, o mikrobangų radiometras, infraraudonųjų spindilių radiometras prtivirtinti prie 48 cm skersmens parabolinės antenos, sumontuotos stiebo apačioje.

Bendri „Mariner“ serijos kosminių aparatų (nuo „Mariner 1“ iki „Mariner 10“) sukūrimo, plėtojimo, paleidimo ir palaikymo išlaidos apytiksliai sudarė 554 milijonus JAV dolerių.


Mariner programa
Mariner 2
Mariner 1Mariner 2Mariner 3Mariner 4Mariner 5
Mariner 6Mariner 7Mariner 8Mariner 9Mariner 10

Vikiteka