Margarita Vaičekonienė-Sliesoraitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Margarita Vaičekonienė-Sliesoraitytė (1958 m. kovo 14 d. Kamenio mieste, Altajaus krašte), muzikos mokytoja ir chorvedė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seneliai ir tėvai – 1941 – ųjų tremtiniai. Būdama 2,5 metų su tėvais ir seneliais grįžo į Panevėžį. Mokėsi 1-ojoje aštuonmetėje ir 7-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė vaikų muzikos mokyklą (mokyt. V. Grytienės akordeono klasė). 19741978 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje (dėst. G. Viržonienė). 19781983 muziką studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (diriguoti mokė I. Kačinskienė).

19831986 Panevėžio 16-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytoja ir vaikų chorų vadovė, dainavo Švietimo darbuotojų chore „Nevėžis".

Nuo 1986 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos dėstytoja, nuo 1993 Panevėžio konservatorijos pagrindinės muzikos mokyklos mokytoja, nuo 1997 muzikos mokytoja metodininkė, nuo 1982 folklorinio ansamblio „Versmė" vadovė.

1989 pradžioje mokytoja suorganizavo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrųjį chorą (75 dalyviai), kuris pasivadino vardu „Likimai“. Kolektyvas aktyviai įsitraukė į politinę – koncertinę veiklą, 1991 sausio 10-13 budėjo prie Parlamento rūmų Vilniuje, koncertavo ne tik savo mieste, bet ir Vilniuje, Rygoje, Šiauliuose, Biržuose, Anykščiuose, Pasvalyje, Rokiškyje ir kitur. Jis gieda bažnyčiose, dalyvavo 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dainų šventėse „Leiskit į Tėvynę" Kaune (1991), Vilniuje (1993), Panevėžyje (1995) ir Klaipėdoje (1997), surengė per 250 koncertų ir išpopuliarino daug tremtinių dainų bei giesmių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.