Manstas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

ManstasXIV a. pirmosios pusės žemaičių didžiūnas, vienas Žemaitijos kilmingųjų vadų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą minimas 1308 m., kai su didele kariuomene įsiveržė į Vokiečių ordino valdas Prūsijoje. Veikiausiai buvo didžiojo kunigaikščio VytenioLietuvos į Žemaitiją atsiųstas vietininkas. Su jo ir kitų atvykimu siejama aktyvesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos centrinės valdžios politikos Žemaitijoje, kartais ir Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio submonarcho, veiklos pradžia.

Manstas, pasitraukęs į ordino teritoriją, 1321 m. Varmėje (Varmijoje) gavo nemažą valdą – 25 žagres žemės. Jis – Prūsijos didikų Manšteinų (vok. Manstein) giminės, iš kurios kilo trys garsūs Prūsijos generolai, pradininkas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimvydas PetrauskasManstas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224 psl.