Manometras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Membraninis manometras

Manometras - prietaisas slėgiui matuoti

Manometrai būna dviejų rūšių: skysčio ir deformaciniai.

Skysčio manometras[taisyti | redaguoti kodą]

Skysčio manometro schema
Skysčio manometras

Skysčio manometras yra U formos vamzdelis, pripiltas skysčio. Abiejuose vamzdelio šakose skysčio lygis vienodas, kai slėgis vienoje pusėje pasikeičia, skysčio lygis vamzdelio šakose tampa ne vienodas Kuo didesnis slėgis, tuo jis skystį veikia didesne jėga ir tuo aukščiau pakyla skystis vamzdelyje. Slėgio sukurta jėga lygi pakelto skysčio svoriui.

Deformacinis manometras[taisyti | redaguoti kodą]

Membraninis manometras[taisyti | redaguoti kodą]

Membraniniame manometre slėgis išlenkia membraną, esančią tarp tūrio, kuriame matuojamas slėgis ir lyginamojo tūrio, kuriame slėgis laikomas pastoviu (pavyzdžiui, tarp garo katilo ir aplinkos oro).

Bordono prietaisas[taisyti | redaguoti kodą]

Bordono prietaiso daviklis

Bordono manometro veikimo principas yra toks: dujos pakliūna į išlenktą vamzdelį. Nuo slėgio vamzdelis truputį išsitiesia. Vamzdelio galas sujungiamas su rodykle. Kuo slėgis vamzdelyje didesnis, tuo jis labiau išsitiesia ir labiau pasuka rodyklę. Tokie manometrai gali išmatuoti slėgį iki 1000 MPa. Šį prietaisą 1849 m. užpatentavo Eugene Bordonas.

Aneroidas[taisyti | redaguoti kodą]

Aneroido daviklis

Aneroidas skirtas matuoti mažesniems slėgiams, kur išlenkto vamzdelio jautrumas nepakankamas. Jo daviklis yra kintamo tūrio dėžutė. Vienas dėžutės matmenų (pateikiama pavyzdyje aukštis) kinta priklausomai nuo slėgio. Aneroidai dažnai taikomi aukščiui virš jūros lygio matuoti pagal mažėjantį atmosferos slėgį (aviacijoje ir alpinizme).

Vikiteka