Maniučio tvenkinys

Koordinatės: 21°02′38″ p. pl. 30°22′17″ r. ilg. / 21.04389°š. pl. 30.37139°r. ilg. / 21.04389; 30.37139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maniučio tvenkinys
Vieta Mvenezio rajonas, Zimbabvės vėliava Zimbabvė
Plotas 33 km²
Kilmė dirbtinis
Didžiausias gylis 25 m
Tūris 0,3035 km³
Įteka Mvenezis
Išteka Mvenezis
Žemėlapis rodantis vietą.
Maniučio tvenkinys
Koordinatės 21°02′38″ p. pl. 30°22′17″ r. ilg. / 21.04389°š. pl. 30.37139°r. ilg. / 21.04389; 30.37139

Maniučio tvenkinys (angl. Manyuchi reservoir) – tvenkinys Mvenezio rajone (Zimbabvė), susidaręs patvenkus Mvenezio upę.[1][2]

Maniučio užtvankos statybas finansavo korporacija Mwenezi Development Corporation. Tvenkinio vandenimis drėkinamos alyvaplmių plantacijos.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maniučio užtvankos statybos

Užtvanką statė kompanija „International Construction Zimbabwe“ (Pietų Afrikos statybinės kompanijos „Murray and Roberts“ padalinys). Statybos baigtos 1988 m.[4] 1996 m. tvenkinio vandens lygis pirmąkart pasiekė viršų, per kurį nuteka perteklinis vanduo.

Užtvanka yra Mvenezio upės slėnyje, vidurupyje. Apylinkės yra sausringas lygumų kraštas. Dėl to teko iškeldinti nemažai kaimų. Gyventojai buvo perkeldinti į gan tolimas vietoves, pvz., tarp Ngundu ir Chiredzi.[5][6]

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau upėje buvo gausu begemotų, kurių dabar nebėra. Tvenkinyje labai daug krokodilų. Nuo jų užpuolimų gan dažnai žūsta vietiniai kaimiečiai, žuvaujantys tvenkinyje.[7]

Tvenkinyje gyvena kelios rūšys afrikinių tigrinių tetrų, kaip ir Karibos tvenkinyje

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektros gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė Zimbabvės elektros gamybos kompanija „Zimbabwe Electricity Supply Authority“ (ZESA) jau senai kelia mintį apie elektros gamybą Maniučio užtvankoje, tačiau trūkstant lėšų šie planai neįgyvendinami. Tyrimai rodo, kad vandens ištekliai leistų veikti dviem 350 kilovatų turbinoms 6000 valandų per metus. Taip būtų pagaminama 4,2 gigavatvalandžiai energijos per metus.[4][8]

Irigacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maniučuo tvenkinio vandenimis buvo numatyti drėkinti agroindustrinio komplekso žemes ((2000 hektarų cukranendrių), esančių 40 km žemiaus užtvankos.

Vietiniai gyventojai bandė pradėti kelis irigacijos, naudojant tvenkinio vandenis, projektus, bet lėšų stygius neleido jų įgyvendinti.[9]

Statant tvenkinį buvo numatyta vandenį naudoti drėkinti tiek pramoninio žemės ūkio, tiek vietinių gyventojų lkaukus. Šiuo metu vanduo naudojamas tik komerciniam drėkinimui. Numatyti drėkinti 3476 hektarai žemių, priklausančių vietiniams smulkiems ūkininkams, taip ir liko nedrėkinamos. 1995 m., kai rajone ir visoje šalyje buvo smarki sausra, tvenkinys tebeturėjo 80% vandens, bet šį drėkinimui tenaudojo tik stambūs komerciniai vartotojai.[10]

Poilsis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau prie tvenkinio atvykdavo turistai žvejoti ir kitaip pramogauti. Dabar jų atvyksta mažai, kadangi liūčių išplautais keliais gali pravažiuoti tik visureigiai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Charles Mbohwa, The Electricity Journal, Volume 15, Issue 7, August–September 2002, Pages 82-91
  2. Mwenezi (District) map showing Manychuchi Dam Archyvuota kopija 2007-03-18 iš Wayback Machine projekto.
  3. William Wolmer: From Wilderness Vision to Farm Invasions: Conservation & Development in South-East Lowveld, Tsehai Publishers, 2007.
  4. 4,0 4,1 „Assessment of the E7 Group (including EDF) Proposal for a Mini-hydroelectric Power Station in Zimbabwe“. Nuoroda tikrinta 2008-01-18.
  5. HM Masundire – Wetlands Ecology and Priorities for Conservation in Zimbabwe, 1994
  6. The Zimbabwe Independent [1] accessed 21 January 2008
  7. Crocodile Attack [2] (assessed 19 February 2008)
  8. Electrification of the Manyuchi DamPDF (299 KiB )
  9. Manyanhaire, I.O, Svotwa, E., Sango, I. and Munasirei, D. Journal of Sustainable Development in Africa (Volume 9, No.2, 2007)
  10. Ammon Mutembwa, UNIVERSITY OF CAMBRIDGE,Global Security Fellows Initiative, Occasional Paper No. 3: Water and the Potential for Resource Conflicts in Southern Africa, February 1998