Maironių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Maironių akmuo)

Koordinatės: 55°36′4.26″ š. pl. 23°4′19.94″ r. ilg. / 55.6011833°š. pl. 23.0722056°r. ilg. / 55.6011833; 23.0722056

Maironių koplyčia
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Kelmės
Savivaldybė Kelmės rajonas
Gyvenvietė Maironiai
Statybinė medžiaga mūras

Maironių koplyčia stovi Dubysos slėnyje, kelio  157  KelmėTytuvėnai  pašlaitėje, už dviejų kilometrų į rytus nuo Maironių bažnyčios, Kelmės rajone. Dar pavadinama Saudininkų koplyčia, nes seniau Maironiai buvo vadinami Saudininkais.

Koplyčia garsėja viduje, prie altoriaus į grindis įmūrytu mitologiniu akmeniu su vaiko pėda [1] bei gretimoje teritorijoje, už 50 m trykštančiu stebuklingu vandens šaltiniu, kurio vanduo kaupiasi šulinyje, o vandens perteklius teka į Dubysos upę. Aplink esantys kryžiai - padėka už įvykusius stebuklingus pagijimus, sugrąžintą sveikatą. Šaltinio vandens pasisemti čia sustoja ne vienas pakeleivis. Akmuo ir šaltinis 2002 m. buvo įtraukti į Saugomų teritorijų registrą (unik. kodas 26435).[2] Objektą žymi į kelio šlaitą įkastas ženklas. Teritorija sutvarkyta ir prižiūrėta, įrengta poilsio vieta.

Koplyčią aptarnauja Maironių parapijos kunigai. Laikomasi prieškario laikų koplyčios tradicijų: kiekvieno mėnesio 13 dieną (atlaidų diena Šiluvoje) čia aukojamos šv. Mišios, vyksta procesijos. O Sekminės – koplyčios atlaidų diena.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Takas link šaltinio

Prieš I pasaulinį karą į šaltinį pasisemti vandens bei šalia esančią koplyčią pasimelsti ir reikalingų malonių paprašyti ateidavo žmonės, gyvenę net už 100 km. Aplink koplyčią žmonės eidavo keliais ir melsdavosi. Legendomis apipintą Maironių šaltinį Dubysos šlaite žmonės aprėmino betono rentiniu, kad būtų patogiau pasisemti.

Pasakojama, kad toje vietoje, kur šiandien trykšta šaltinėlis ir stovi koplyčia, kadaise plytėjo dykvietė. Kartą po audros joje atsiradęs akmuo su aiškiai įspausta pėda ir duobute. Regėjime išvydęs gražią koplyčią vietinis ūkininkas suprato, kad toje vietoje turįs pastatyti koplyčią Švč. Mergelės Marijos garbei. Kai tik jis tai padarė, prasidėjo stebuklai.

Pradžioje tai buvusi maža medinė koplyčia. Kartą aplinkinių vietovių gyventojus sukrėtė baisus atsitikimas, kurį dar prisimena iš savo tėvų girdėję senoliai. Saudininkų dvaro ir apylinkės miškus valdė dvarininkė Ona Chruščiovienė. Ūkį tvarkęs, darbams ir žmonėms vadovavęs urėdas. Atsibodo jam aplink šventą akmenį besidriekiančios maldininkų voros. Kartą neapsikentęs išvaikė juos, dar pašiepdamas „verčiau apie jo daržinę keliais eitų, o ne čia šliaužiotų“. Begrįžtantį į dvarą urėdą paralyžiavo, sutraukė į kamuolį - nubaudė Dievas už piktžodžiavimą, šventos vietos paniekinimą. Kai nepadėjo jokie daktarai nė gydymas, urėdas prašęs nuvežti jį prie to akmens - šliaužė keliais iš paskutiniųjų ir pasveiko. O dvarininkė, kuri urėdui buvusi labai gera, davė įžadą - jei urėdas pagytų, toje vietoje pastatyti mūrinę koplyčią. Pažadą tesėjo: davė geriausių raudonų plytų, siuntė vyrus mūryti. Koplyčia iškilo ir tebestovi iki šiol.

Sovietmečiu Maironių koplyčią ketinta sunaikinti, nes valdžiai nepatiko čia atvykstantys maldininkų būriai, be to, koplyčia rymojo prie kelio, vedančio į Šiluvą. Buvo duotas nurodymas koplyčią nugriauti. Tam buvo ir pretekstas, neva ji trukdanti tiesti naują plentą KelmėTytuvėnai. Tačiau tarp darbininkų neatsirado tokių, kurie būtų drįsę padaryti tokį darbą. Be to, žmonės ėmė saugoti koplyčią. Tada valdžia nusprendė padaryti ją labai sunkiai prieinamą. Tiesiant kelią buvo supiltas aukštas pylimas, nepagailėta net čia pat buvusio Maironių milžinkapio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.aruodai.lt/paieska/vaizdas.php?VId=3043
  2. „Akmuo ir šaltinis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]