Madam Baterflai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Madam Baterflai
Leopoldo Metlicovitz, 1904 - Madama Butterfly.jpg„Madam Baterflai“ afiša, 1904 m., aut. Leopoldo Metlicovitz
Kompozitorius Giacomo Puccini
Libreto autorius(-iai) Giuseppe Giacosa
Luigi Illica
Pagal David Belasco ir John Luther
„Madam Baterflai: tragedija Japonijoje“
Kalba italų
Premjeros data, teatras 1904 m. vasario 17 d.
La Scala, Milanas
Premjera Lietuvoje 1937 m. Valstybės teatre Kaune
Ištrauka
Arija Un bel di vedremo, 1929 m. įrašas

Madam Baterflai (Madama Butterfly) – 1904 m. opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džakomas Pučinis (1858−1924). Premjeros metu tai buvo dviejų veiksmų opera, vėliau kompozitoriaus perdaryta į trijų veiksmų. Tai viena populiariausių operų, 2011/2012−2015/16 metų sezonų laikotarpiu buvo 6-a pagal atlikimų skaičių pasaulyje.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Opera „Madam Baterflai“ sukurta pagal to paties pavadinimo amerikiečių autoriaus Deivido Belasko (David Belasco) pjesę, kurią Dž. Pučinis pamatė 1900 m. vasarą Londone. Ji iškarto jam padarė įspūdį ir jis scenos užkulisiuose susitikęs su D. Belasku išprašė pirminį pažadą suteikti jam teisę pritaikyti pjesę operai. Galutinis susitarimas pasiektas 1901 m. balandį, kai Dž. Pučinio leidėjas Džulijus Rikardis įgijo visas teises į siužetą. D. Belasko pjesė savo ruožtu buvo paremta amerikiečių rašytojo Džono Liuterio Longo (John Luther Long) to paties pavadinimo novele. Dž. L. Longas beveik tikrai rėmėsi prancūzo, laivyno karininko Pjero Loti romanu „Ponia Chrizantema“. Labai tikėtina, kad „Madam Baterflai“ siužetas buvo paremtas išties įvykusia istorija. Libretas buvo parašytas Luidžio Ilikos ir Džiuzepės Džiakozos, kurie jau anksčiau parašė Dž. Pučinio operų „Bohema“ ir „Toska“ libretus. Operos premjera įvyko 1904 m. vasario 17 d. Milano La Scala teatre. Dž. Pučinis buvo įsitikinęs operos sėkme, tačiau ji patyrė vieną skandalingiausių operos istorijoje fiasko. Prie to tikriausiai nemenkai prisidėjo ir Dž. Pučinio oponentų samdyti nušvilpėjai. Vienas žurnalistas po to rašė: „ši opera yra žuvusi“. Kompozitorius atšaukė antrąjį atlikimą ir per 3 mėnesius revizavo kūrinį sutrumpindamas vietas 1 veiksme, perskirdamas 2 veiksmą į dvi dalis ir įtraukdamas pauzę tarp 2 veiksmo nakties ir ryto, ką kai kurie šiuolaikiniai vertintojai vadina kompozitoriaus klaida. Šios „Madam Baterflai“ versijos pastatymas Brešos Didžiajame teatre virto visišku triumfu, kuris lydi operą iki šių dienų.

„Madam Baterflai“ pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1937, 1965, 1976, 2006 metais.[2]

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai veikėjai:

ir kiti.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Operos veiksmas prasideda Japonijos uoste Nagasakyje, kur vedybų agentas Goro suorganizuoja penkiolikmetės geišos Čio Čio San vedybas su JAV leitenantu Bendžaminu Franklinu Pinkertonu, kuris tarnauja kariniame laive „Abraomas Linkolnas“. Vedybose dalyvauja JAV konsulas Šarples, kuris nujaučia nelaimingą jų baigtį. Čio Čio San yra prakeikiama savo dėdės, budistų vienuolio, dėl to, kad perėjo į svetimšalių religiją. Pinkertonui išplaukus Čio Čio San gimsta kūdikis ir ji viliasi, kad vyras sugrįš ir gyvens su ja. Goro jai pasiūlo puikią partiją su princu Jamadori, tačiau Čio Čio San save laiko amerikiete ir atsisako. Pinkertonas išties grįžta po trejų metų pasiimti sūnaus su žmona Keit, kuri prižada Čio Čio San prižiūrėti berniuką. Čio Čio San sutinka atiduoti vaiką ir paprašo jų ateiti po pusvalandžio. Po to ji nusižudo tėvo padovanotu durklu, ant kurio parašyta: „Garbinga mirtis yra geriau nei gyvenimas nešlovėj“. Prieš nusižudydama ji sūnui atiduoda JAV vėliavėlę ir lėlę.

Operos siužetas Dž. Pučiniui leido vaizduoti Vakarų ir Rytų civilizacijų susidūrimą. Čio Čio San vadinama Butterfly, kas reiškia „drugelis“ − tai išreiškia jos lengvą ir nekaltą charakterį. Pinkertono vardai Bendžaminas Franklinas parinkti pagal garsų JAV nepriklausomybės veikėją. JAV konsulo vardas Šarples (Sharpless) irgi reikšminis − „beaštris“. Vedybų scenoje tiek japonai, tiek amerikiečiai vaizduojami natūralistiškai nepalankiai. Revizuotoje versijoje kompozitorius ir libretistai šiek tiek sušvelnino antijaponiškus ir antiamerikietiškus sentimentus, paryškino Pinkertono žmonos Keitės agresyvumą ir abejingumą atimant kūdikį. Operą Dž. Pučinis sukūrė verizmo realistiniame stiliuje, kuriuo vaizduojamas eilinių žmonių gyvenimas, nevengiama taip vadinamų žemų scenų. Operos orkestruotė specialiai sukurta taip, kad asocijuotųsi su egzotiška japoniška muzika: gausiai naudojami mediniai pučiamieji, varpai ir gongai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Steen, Michael. Puccini’s Madama Butterfly: A Short Guide to a Great Opera. Icon Books Ltd, 2012
  • Encyclopaedia Britannica