Lėktuvo kondensacinis pėdsakas
Lėktuvo kondensacinis pėdsakas (taip pat kondensacinis valktis; kondensacinis takas; kondensacinė juosta) – linijinės formos debesys, atsirandantys dėl orlaivių reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensacijos, arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (7-12 km) aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Lėktuvo kondensaciniai pėdsakai yra sudaryti daugiausia iš ledo kristalų pavidalo vandens. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Šiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant sieros junginius (0,05 % reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurios nuo Žemės paviršiaus matomos kaip lėktuvo kondensaciniai pėdsakai.[1] Kondensaciniai pėdsakai taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio lėktuvo sparno paviršiaus.[2] Lėktuvo kondensaciniai pėdsakai ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami homogenitus.[3]
Priklausomai nuo atmosferos temperatūros ir drėgmės, susidarę lėktuvo kondensaciniai pėdsakai gali būti matomi tik kelias sekundes ar minutes, bet gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius plunksninius (cirrus) arba aukštuosius komuolinius (altocumulus) debesis.
Patvarūs lėktuvo kondensaciniai pėdsakai ypač domina mokslininkus, nes padidina bendrąjį atmosferos debesuotumą. Iš patvarių lėktuvo kondensacinių pėdsakų susiformavę debesys vadinami homomutatus, ir gali būti panašūs į cirrus, cirrocumulus, ar cirrostratus debesis, ir yra kartais vadinami cirrus aviaticus debesimis. Išsiplėtę ir patvarūs debesų masyvai, kuriems pradžią davė lėktuvo kondensaciniai pėdsakai, manoma, kad gali turėti poveikį pasaulio klimatui.[4][5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Aircraft Contrails Factsheet“ (PDF). FAA.Gov. Nuoroda tikrinta 2015-10-13.
- ↑ Vapor trail. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-06-17.
- ↑ Sutherland, Scott (2017-03-23). „Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types“. The Weather Network. Pelmorex Media. Suarchyvuotas originalas 2022-05-31. Nuoroda tikrinta 2017-03-24.
- ↑ Contrails, Cirrus Trends, and Climate Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto. – joint paper by Patrick Minnis, Atmospheric Sciences, NASA Langley Research Center; J Kirk Ayers, Rabinda Palikonda and Dung Phan, Analytical Services and Materials
- ↑ FAA Policies