Lukas Staugaitis
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Lukas Staugaitis | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1838 m. vasario 7 d. Ramoniškių kaime, dab. Šakių rajonas |
| Mirė | 1913 m. rugpjūčio 1 d. (75 metai) Gižų kaime, dab. Vilkaviškio rajonas |
| Veikla | kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas |
| Alma mater | Seinų kunigų seminarija |
Lukas Staugaitis (1838 m. vasario 7 d. Ramoniškių kaime, dab. Šakių rajonas – 1913 m. rugpjūčio 1 d. Gižų kaime, dab. Vilkaviškio rajonas) – Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, vėliau dirbo pastoralinį darbą Lukšių, Griškabūdžio, Zapyškio, Aukštosios Panemunės, Alvito, Didvyžių, Gižų bažnyčiose. Iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. platino draudžiamas lietuviškas maldaknyges ir kitus spaudinius, kurios gaudavo iš knygnešio kunigo Martyno Sederavičiaus. Gižuose 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką – skaityklą, o 1910 m. surengė viešą lietuvišką vakarą su vaidinimu. Vertė religinę literatūrą.
Pagarsėjo išleidęs perdirbtą Motiejaus Brundzos elementorių Lietuviszkas lementorius dėl mažų vaikelių. Naujei iszleistas ir aiszkei pervejzėtas K.L. S. Tilžė, 1888. Iš viso nuo 1888 iki 1904 m. išleista devyniolika elementoriaus leidimų.