Ludovico Carracci

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ludoviko Karačio portretas, aut. nežinomas

Ludovikas Karačis (kitaip Lodovikas Karačis, it. Ludovico Carracci, it. Lodovico Carracci, g. 1555 m. balandžio 21 – m. 1619 m. lapkričio 13 d. ) – italų ankstyvojo baroko tapytojas ir grafikas. Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Kristus kape“ (nuolatinėje ekspozicijoje Radvilų rūmuose).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ludovikas Karačis gimė 1555 m. Bolonijoje. Pakrikštytas balandžio 21 d. Pirmuosius dailės mokslus išėjo pas vietos dailininką-manieristą Prosperą Fontaną. Po pradinių mokslų Ludovikas aplankė Veneciją, Parmą ir Florenciją, kur studijavo Ticiano, Koredžo ir Rafaelio kūrinius. 1589 m. kartu su pusbroliais Anibale Karačiu ir Agostinu Karačiu Ludovikas atidarė Bolonijoje dailės mokyklą Accademia degli Incamminati („Pažengusiųjų mokykla“). Ludovikas kartu su pusbroliais daug prisidėjo prie Italijos dailės perėjimo iš manierizmo į klasikinį baroką ir Bolonijos transformavimo iš provincialaus meno centro į vieną reikšmingiausių Italijos dailės mokyklų, kurios auklėtiniai dominavo Italijoje XVII a. pirmoje pusėje.

1595 m. Karačiai buvo pakviesti dailės darbams į Romą kardinolo Odoardo Farnezės. Ludovikas neišvyko į Romą, kaip Anibalė Karačis ir Agostinas Karačis, o pratęsė jaunųjų dailininkų mokymą Bolonijoje. Ludoviko estetiniams principams susiformuoti padėjo aukštojo renesanso meistrų kūryba, kurios pavyzdį Ludovikas iškėlė prieš manierizmo dailininkų ekscesus. Žymesniais Ludoviko kūriniais minimi: „Bargelinio Madona“, „Čento Madona“ (Čento katedra), „Šv. Petro Tomo mirtis“ (Nacionalinė Bolonijos pinakoteka), „Šv. Sebastijono kūno numetimas į Didįjį kanalą“. Ludovikas Karačis mirė 1619 m. lapkričio 13 d. Bolonijoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • ldm.lt