Lorica squamata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Romėnų žvyninių šarvų fragmentas.
Fragmento detalė. Kiekvienas žvynas turi po 6 skylutes, kurias panaudojant žvynai sutvirtinti eilėmis. Matyti kai kurių žvynų skylutės ir sutvirtinantys žiedeliai.
Žvyninės lorikos likučiai. Matyti žvynų sutvirtinimo skylės.

Lorica squamata, žvyninė lorika – romėnų žvyniniai šarvai, naudoti Romos respublikos laikais ir vėliau. Buvo gaminami prisiuvant mažus metalinius žvynus ant audeklo pagrindo. Tokius šarvus paprastai vilkėdavo signiferiai, muzikantai, centurionai, kavaleristai ir pėstininkai auksiliarijai. Naudodavo juos ir reguliarieji legionieriai. Žvyninio šarvo palaidinė būdavo tokio paties pavidalo kaip ir grandiniai šarvai lorica hamata, iki pusės šlaunų, pečius dengdavo pelerinos pavidalo antras sluoksnis.

Šarvų žvynai (lot. squamae) būdavo geležiniai arba bronziniai, nors kartais tuose pačiuose šarvuose naudodavo pakaitomis abiejų metalų žvynus. Kartais žvynus alavuodavo. Viename aptiktame šarvų fragmente bronziniai žvynai yra pakaitomis alavuoti ir nealavuoti. Žvynai paprastai nelabai stori, manoma, kad jų storis paprastai svyruodavo nuo 0,50 iki 0,80 mm. Kadangi žvynai persikloja su kaimynais, bendras jų storis susidaro nemažas. Žvynų dydis įvairavo: buvo žvynų, kurių matmenys buvo 6,3 mm plotis ir 9 mm aukštis ir buvo žvynų, kurio matmenys buvo 5 cm plotis ir 8 cm. Dažniausi žvynų matmenys buvo 1,3 × 2,5 cm.

Daugelio žvynų apatiniai kraštai buvo užapvalinti, nors šarvų žvynai apačioje būdavo tiek su smaigaliu, tiek su plokščia apačia. Žvynai būdavo plokšti, kartais šiek tiek išgaubti laukan ar su išilgine briauna. Paprastai visi palaidinės žvynai būdavo vieno dydžio, tačiau skirtingų palaidinių jie galėjo reikšmingai skirtis.

Žvynus sutvirtindavo viela ar surišdavo vieną su kitu, kad sudarytų žvynų juostas, kurias jau siūdavo ar priraišiodavo ant pagrindo. Todėl kiekvienas žvynas turėdavo nuo 4 iki 12 skylių: šonuose po porą skylių sujungti su gretimais žvynais ir ir kelios skylės viršutiniame krašte tvirtinti prie pagrindo. Kartais skylių būdavo ir apatiniame krašte, kad kas papildomai pritvirtinti žvynus prie pagrindo ar vienas su kitu.

Gali būti, kad palaidinė galėjo būti atsegama nugaros pusėje ar ties vienu šonu, kad būtų galima lengviau užsivilkti. Užsegamoji vieta buvo paprastai surišama raišteliais.

Iki šiol nėra radę sveikos žvyninės lorikos. O fragmentų yra rasta keletas, pavieniai žvynai randami dažnai.

Šarvų tipas, kuriuos sudaro metalinės plokštelės, surištos viena su kita ir tam nereikia audeklinio pagrindo, vadinamas lameliniais šarvais.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]