Liudvika Pociūnienė
Liudvika Pociūnienė | |
---|---|
Gimė | 1958 m. birželio 7 d. Vilnius |
Tėvas | Vladas Vildžiūnas |
Motina | Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė |
Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Pociūnas |
Vaikai | Karolis, Kazimieras, Barbora, Severina |
Veikla | filologė, vertėja, politikė |
Pareigos | Seimo narė |
Alma mater | 1982 m. Vilniaus universitetas |
Liudvika Vildžiūnaitė-Pociūnienė (g. 1958 m. birželio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos filologė lituanistė, vertėja, žurnalistė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1976 m. baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete – lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Dirbo vertėja, nuo 1988 m. dalyvavo leidžiant „Sąjūdžio žinias“. Iki 1992 m. radijo stoties „Radiocentras“ komentatorė. 1992–1996 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja. 1996–1997 m. televizijos TV3 prodiuserė, laidos „Detektorius“ vedėja (kartu su Rimvydu Valatka). Nuo 1997 m. Lietuvos televizijos „Naujienų“ direktorė.[1] 1999–2009 m. kartu su rež. Petru Savickiu kūrė istorinės publicistikos laidą „Laiko ženklai“.[2]
2013–2020 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė.
Nuo 2010 m. Lietuvos žurnalistų draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vladas Vildžiūnas / Liudvika Pociūnienė, Kunotas Vildžiūnas, Domantas Vildžiūnas, Marija Ladigaitė. – Vilnius: Vilniaus Jeruzalės meno centras, 2001. – 193 p.: iliustr. – ISBN 9955-9393-0-3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2005 m. Šventojo Kristoforo statulėlė, už Vilniaus kultūros paveldo puoselėjimą
- 2005 m. Stasio Lozoraičio premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 391 psl.
- ↑ http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=154 Archyvuota kopija 2016-01-21 iš Wayback Machine projekto.