Lipskio alaus ir spirito gamykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lipskio alaus ir spirito gamykla – alkoholinių gėrimų gamykla, veikusi Vilniuje 18701935 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamyklą tuometiniame Paplaujos (dabar Paupys) priemiestyje įkūrė Ilja E. Lipskis. Greta fabrikantai Lipskiai įkūrė sodą, vadinamą Šveicarišku, pastatė medinį restoranėlį, vasaros teatro ir kėglinės paviljonus, fontaną, įvedė elektros apšvietimą. XX a. pradžioje sode veikė bufetas ir nedidelė valgykla, nedidelis teatras su koncertų sale, į kurią šeimininkas kviesdavosi muzikantus net iš Italijos.[1]

Per metus gamykloje buvo pagaminama po milijoną kibirų (vienas kibiras – 12,99 litro) alaus. Produkcija buvo pristatyta Odesos mugėje, gamykloje gamintas alus gavo apdovanojimą Reimse vykusioje parodoje.[1][2]

1935 m. rudenį Šopeno alaus darymo akcinės bendrovės (vėliau tapusios „Vilniaus tauru“) pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais I. E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti savo alaus bravorą, prižadėję išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu 4-to XX a. dešimtmečio pabaigoje Šopeno alaus darykla liko vienintelė alaus gamybos įmonė Vilniaus mieste.[3][4] Tarybiniais metais Lipskio gamyklos vietoje buvo įkurta Vilniaus elektros skaitiklių gamykla.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Atgimstantis Paupys primins užmirštą praeitį“. lrytas.lt. 2013-11-06. Suarchyvuotas originalas 2014-10-15. Nuoroda tikrinta 2014-10-11. 
  2. „Kokį alų gėrė cariniame Vilniuje?“. dundulio.lt. Nuoroda tikrinta 2014-10-11. 
  3. „Ar išliks istorinis "Szopen" arba "Vilniaus Tauro" bravoras?“. alutis.lt. 2006-01-30. Suarchyvuotas originalas 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2014-10-11. 
  4. Dumalakas, Arūnas (2014-06-08). „Nuo Markučių kalvų atsiveria kitoks Vilnius“. lrytas.lt. Suarchyvuotas originalas 2014-10-15. Nuoroda tikrinta 2014-10-11.