Lindanisės mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lindanisės mūšis

Lindaniso mūšis
Kristianas Augustas Lorencenas (1809 m.)

Data	1219 m. birželio 15 d.
Vieta	Lindanisė (šalia Talino), Estija
Rezultatas	Danijos pergalė

Konflikto šalys

Revala
Harja

Danija

Vadovai ir kariniai vadai

Valdemaras II

Vislavas I
Teoderikas †

Pajėgos

1000-2000

„keli tūkstančiai“

Nuostoliai

keli šimtai

?

Lindanisės mūšis įvyko dabartinio Talino apylinkėse 1219 m. birželio 15 d.

Kryžiaus žygiai į Estiją

Nuo XII a. pabaigos dabartinės Estijos teritorijoje ėmė lankytis vokiečių misionieriai. XIII a. šios religinės misijos peraugo į atvirą karą. Karas pavadintas kryžiaus žygiu, pasitelkus analogiją su kryžiaus žygiais, nukreiptais į Jeruzalę Šventojoje žemėje. 1202 m. kariai susibūrė į Kalavijuočių ordiną, veikdami panašiai, kaip ir žygeiviai į Palestiną.

Ekspansionistinių tikslų turėjo ir Danija, 1219 m. jos karalius Valdemaras II subūrė kariuomenę žygiui į Estiją. Birželio pradžioje kariuomenė pasiekė šiauriausią Estijos žemę Revalą. Neskaitant karaliaus, kariuomenėje dar kovojo Lundo arkivyskupas Andersas Sunesenas ir Estijos vyskupas Teoderikas, taip pat keli karaliaus vasalai ir Riugeno kunigaikščio Vislavo I vadovaujami vendai.

Kryžiaus žygio dalyviai išsilaipino prie Lindanisės ir pradėjo ant Tompėjos kalvos statyti tvirtovę. Prasidėjus statyboms, estų atstovai ėmė derėtis tam, kad laimėtų laiko, reikalingo sutelkti jėgoms puolimui prieš kryžiuočius.

Mūšis

1219 m. birželio 15 d. vakarą, vos tik danams ir jų sąjungininkams baigus valgyti vakarienę, estai pradėjo puolimą. Puolimas vyko penkiomis kryptimis vienu metu, dėl to tarp kryžininkų iškart kilo panika, imta bėgti visomis kryptimis. Estai nužudė vyskupą Teoderiką, palaikę jį karaliumi. Įvykiai klostėsi taip, kad kryžininkams grėsė triuškinantis pralaimėjimas.

Estai vis dėlto nesugebėjo užtikti vendų kareivių. Vislavas surengė staigų išpuolį, nuslopinusį estų puolimą. Taip likę kryžininkai laimėjo laiko persigrupuoti ir sugebėjo išvaryti estų būrius.

Danijos vėliava

Pasak legendos, mūšio metu iš dangaus nukrito Danijos vėliava, lydima balso, pranašaujančio, kad iškėlus vėliavą, bus pasiekta pergalė. Žinoma, istorijoje nėra jokių atvejų, kad vėliava būtų nukritusi iš dangaus, tačiau šio žygio metu vėliavos su kryžiumi išties buvo naudotos, todėl gali būti, kad per lemiamą išpuolį prieš estus priešakyje plevėsavo raudona vėliava su baltu kryžiumi. Seniausios žinios apie Danijos vėliavą siekia XIII a. Pasakojimą apie tai, kad vėliava nukrito iš dangaus, XV a. istorijos sąvade Gesta Danorum užrašė pranciškonų vienuolis Petrusas Olajus.

Literatūra

Urban William L. The Baltic Crusade (Northern Illinois University Press. 1994) ISBN 0-87580-052-1
Lindholm, David; Nicolle, David The Scandinavian Baltic Crusades 1100–1500 (Osprey Publishing; 2007) ISBN 978-1-84176-988-2
Christiansen, Eric Northern Crusades: The Baltic and the Catholic Frontier (University of Minnesota Press, 1981) ISBN 978-0-14-026653-5