Linas Jablonskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Linas Jablonskis (g. 1959 m. sausio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė dailės istoriją ir teoriją Lietuvos dailės institute. Nuo 1977 m. dirba Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuria lakštinę grafiką, piešinius, autorinius atvirukus, dailininko knygas. Ankstyvieji kūriniai, atlikti daugiausia oforto ir sausosios adatos technika – galantiški vaizdai su stilizuotais, baroko ar rokoko dailės motyvais. Kompozicijos dažnai papildytos raižytais tekstais, natomis. Vėlesni kūriniai – pastele, spalvotais pieštukais, akvarele atlikti piešiniai; juose pabrėžiama siluetinė linija. Kūriniuose svarbi žmogaus figūra, galima įžvelgti erotinę potekstę.

Svarbiausi kūriniai: dailininko knygos „Laiškai“ 1989 m., „Gabrielio D'Anuncio laiškai arba Sentimentalios meilės istorijos“ 1991 m., estampai, „Besimaudanti“ 19921994 m., „Du personažai“ 1993 m., „Venecijietiškos figūros“ 1994 m. Surengė individualių parodų (Kaunas 1989 m., Osnabriukas 1990 m., Paryžius 1993 m., Vilnius ir Gdanskas 1996 m.), dalyvavo apie 20 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Regina UrbonienėLinas Jablonskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 459 psl.