Ligija Stalevičienė
| Ligija Stalevičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. lapkričio 18 d. Spirakiai, Piniavos valsčius |
| Veikla | Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė |
| Organizacijos | Šiaulių dailės mokykla |
| Pareigos | dėstytoja |
| Alma mater | Vilniaus dailės institutas |
Ligija Stalevičienė (g. 1928 m. lapkričio 18 d. Spirakiuose, Piniavos valsčius) – Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, vėliau Mokytojų seminarijoje. 1967 m. baigė Vilniaus dailės instituto Meno istorijos skyrių, įgijo menotyros specialybę. 1969–1998 m. Šiaulių vaikų dailės mokyklos dėstytoja.[1][neveikianti nuoroda]
Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar 1938 m. jos, dešimtmetės moksleivės, kūrinys „Žiemos vaizdelis“ buvo išspausdintas tuomečiame laikraštėlyje vaikams „Bangelė“. Dalyvauja miesto bei respublikinėse parodose. Surengė 7 personalines akvarelės parodas. Svarbesni darbai: „Žalios bangos“ (1987 m.), „Aleksandrijos pušys“ (1980 m.), „Natiurmortas su obuoliais“ (1986 m.), „Švedės tvenkinys prie Šiaulių“ (1979 m.), triptikas „Obuoliai“ ir kt. Parašė straipsnių menotyros klausimais.