Lifosa
Koordinatės: 55°16′15″ š. pl. 24°0′40″ r. ilg. / 55.27083°š. pl. 24.01111°r. ilg.
 | |
| Forma | Akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Chemijos pramonė |
| Svarbiausi darbuotojai | Generalinis direktorius Jonas Dastikas |
| Produkcija | Diamonio fosfatas, monokalcio fosfatas, ekstrakcinė fosforo rūgštis, sieros rūgštis ir elektrolitas, aliuminio fluoridas, monoamonio fosfatas. |
| Darbuotojų | 2017 m. duomenimis, įmonėje dirba 978 darbuotojai |
| Tinklalapis | www.lifosa.com |
AB „Lifosa” – Lietuvos fosfatų pramonės bendrovė, įsikūrusi Kėdainiuose. Viena didžiausių fosforo trąšų gamintojų ir eksportuotojų Rytų Europoje.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963 m. sausio 18 d. pradėjo veikti pirmoji, 100 tūkst. tonų per metus pagaminanti sieros rūgšties gamybos linija. Ši data laikoma oficialia įmonės gamybinės veiklos pradžia.
1975 ‒ 1988 m. bendrovė buvo rekonstruojama ir modernizuojama. Kai kurie cechai buvo uždaryti, jų vietoje pastatyti nauji.
1996 m. bendrovė privatizuota.
1998 m. AB „Lifosa" rekonstravo amofoso cechą ir pradėjo gaminti vertingesnes trąšas ‒ diamonio fosfatą. Sieros rūgšties gamybos metu išsiskirianti technologinė šiluma pradėta naudoti Kėdainių miesto objektams apšildyti.
2000 m. rekonstruotas sieros rūgšties cechas, daugiau kaip 2 kartus padidinant jo našumą. Bendrovė tapo didžiausia sieros rūgšties gamintoja Europoje.
2001 m. pradėti gaminti pašariniai fosfatai.
2002 m. kontrolinį AB „Lifosa“ akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „EuroChem“, tiekianti „Lifosai“ pagrindines žaliavas.
2003 m. AB „Lifosa“ įdiegtos dvi vadybos sistemos: kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001:2000 standarto reikalavimus ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus.
2007 m. AB „Lifosa" įgyvendintas projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai" – įdiegta šilumos utilizavimo sistema (Heat Recovery System – HRS), kuri sudaro galimybę gaminti daugiau šilumos bei elektros energijos, panaudojant sieros rūgšties gamybos technologinę šilumą. AB „Lifosa“ įteiktas sertifikatas, pažymintis, kad bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema atitinka standarto OHSAS 18001:1999 reikalavimus.
2009 m. įdiegta geros gamybos praktikos vadybos sistema kalcio fosfatų gamyboje ir sertifikuota pagal GMP+ B1 ir GMP+ B2 standartų reikalavimus.
2010 m. investavusi daugiau kaip 90 mln. litų į naujų objektų statybą ir įrenginių įdiegimą, bendrovė sparčiai padidino gamybos apimtis. Įrengta nauja pašarinių fosfatų gamybos linija, kurioje galima pagaminti dvigubai daugiau produkto.
2013 m. AB „Lifosa“ į naujas technologijas ir aplinkos apsaugos projektus investavo 77,4 mln. litų.
2013 m. AB „Lifosa“ pastatė ir padovanojo Kėdainių raj. savivaldybei daugiafunkcį sporto ir pramogų kompleksą Kėdainių areną. Komplekso statybos kainavo per 20 mln. litų.
2013 m. bendrovė mini savo veiklos 50 metų sukaktį. Parašyta ir išleista knyga „Patirtis yra aukso vertės...", kurioje chronologine tvarka aprašyti svarbiausi įvykiai.
2014 m. sieros rūgšties ceche, pastatytas naujas kontaktinis aparatas. Tai leido padidinti SO2 konversijos (kontaktavimo) laipsnį nuo 99,7% iki 99,9%.
2017 m. pradėjo veikti tirpaus kristalinio monoamonio fosfato (MAP) gamybos cechas, kurio projektiniai gamybos pajėgumai 30 tūkstančių tonų produkcijos per metus.
2018 m. bus pradėta gaminti dar viena visiškai tirpių trąšų rūšis – karbamido fosfatas.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė AB „Lifosa" produkcija yra azoto-fosforo trąša - diamonio fosfatas (DAP). Bendrovė taip pat gamina tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas (MAP), aliuminio fluoridą (AlF3), monokalcio fosfatą (MCP), fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį.
Bendrovėje veikia šie pagrindinės gamybos cechai:
- Sieros rūgšties cechas;
- Fosforo rūgšties cechas su monoamonio fosfato trąšų gamybos skyriumi;
- Amofoso cechas;
- Aliuminio fluorido cechas su monokalcio fosfatų gamybos skyriumi.
Šiuo metu 98 procentai visos parduodamos produkcijos yra eksportuojama. Produkcija kasmet eksportuojama į 40-45 pasaulio šalis, o per visą įmonės istoriją mūsų produkcija pasiekė 80 pasaulio šalių visuose žemynuose, išskyrus Australiją.
Taip pat AB "Lifosa" gamina šilumos ir elektros energiją. Didžioji dalis pagamintos energijos yra suvartojama bendrovės reikmėms, likusi dalis energijos yra ir parduodama. AB "Lifosa" pagaminta šiluma yra tiekiama Kėdainių miesto šilumos poreikiams patenkinti . Šiuo metu, utilizuojant sieros rūgšties gamybos procese išsiskiriančią šilumą, iš viso įmonė Kėdainių miestui gali teikti apie 100 tūkst. MWh šilumos energijos arba pagaminti apie 250 mln. kWh elektros energijos.
Aplinkos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
AB „Lifosa" aplinkosauginė veikla vykdoma vadovaujantis šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančių aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimais. Kasmet didelė dalis investicinių lėšų skiriama naujų aplinkosauginių projektų įdiegimui, technologijų tobulinimui ir gamtinių išteklių racionaliam naudojimui.
Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
AB „Lifosa“ generalinis direktorius – Jonas Dastikas.
- Technikos direktorius – Rimantas Proscevičius.
- Finansų direktorė – Regvita Ivanovienė.
- Gamybos direktorius – Rimantas Gokas.
- Pirkimų ir logistikos direktorius – Linas Kieras.
- Gamybos techninio aptarnavimo direktorius – Evaldas Šerelis.
- Techninės plėtros direktorius – Vytautas Kaupys.
- Darbų saugos ir aplinkos apsaugos direktorius – Kęstutis Brazauskas.
- Administracijos direktorius – Juozas Baniota.
Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Sėkmingai dirbanti įmonė“[2] : 1999 m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2010 m., 2012 m ir 2015 m.
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Lietuvos metų eksportuotojas“[3]: 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2016 m.
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Pasiekimai aplinkosaugoje“[4]: 2005 m. ir 2008 m.
- LR finansų ministerijos apdovanojimas „Europos burės“[5]: 2009 m. įteiktas apdovanojimas „Už ekologišką požiūrį“.
- „Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas“: „Metų bendruomeniškiausia įmonė – 2010“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė – 2013“, „Metų bendruomenė – 2013“, „Socialiai atsakinga įmonė – 2013“.
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Metų gaminys“. AB „Lifosa“ gaminama produkcija apdovanota du kartus[6]. 1999 metais aukso medaliu įvertintas bendrovėje gaminamas diamonio fosfatas. 2005 metais konkurse „Metų gaminys“ aukso medaliu įvertintas Monokalcio fosfatas.
- Asociacijos „Investuotojų forumas“ apdovanojimas „Metų investuotojas“[7]: 2012 m.
- Dienraščio „Verslo žinios“ organizuojamo konkurso „Efektyviausia įmonė“ apdovanojimas[8]: 2012 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tarp didžiausių Centrinės ir Rytų Europos bendrovių – 17 Lietuvos įmonių. VZ.lt, 2013-03-28.
- ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“
- ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“
- ↑ Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos tema: žalieji miestai išsaugos planetą. Delfi.lt, 2005-06-03.
- ↑ „Europos burės“ už ekologišką požiūrį. Delfi.lt, 2009-09-18.
- ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursas „Metų gaminys“.
- ↑ Investors' Forum apdovanojimai - pripažinti verslo, valstybės ir žiniasklaidos atstovai 2012-02-13.
- ↑ AB "Lifosa" pripažinta Efektyviausia šalies įmone. Kedainietis.lt, 2012-06-22.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie organizaciją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
