Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime
Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime, Lietuvos generalinis priešseiminis suvažiavimas Slanime – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) atstovų suvažiavimas prieš bendrą Abiejų Tautų Respublikos seimą Varšuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Slanime suvažiavimas vyko 1588–1685 m., iki tol vykdavo Valkaviske. Slanimas, kaip priešseiminio suvažiavimo vieta, buvo patvirtintas 1588 m. III Lietuvos Statuto, nes buvo patogioje vietoje, netoli Lenkijos sienos, pakeliui į Varšuvą. Suvažiavime privalėjo dalyvauti visi LDK senatoriai ir apskričių bajorų seimelių išrinkti atstovai. Į suvažiavimą buvo renkamasi 2 savaitės prieš kiekvieną ATR seimą. Suvažiavimo laiką paskirdavo LDK didysis kunigaikštis. Jo siųstas pasiuntinys didžiojo kunigaikščio vardu suvažiavimo pradžioje išdėstydavo darbotvarkę. Nutarimai paprastai buvo priimami balsų dauguma. Jie turėjo teisinę galią, dalyvių buvo pasirašomi ir antspauduojami. Nutarimai buvo išdėstomi raštu, kad kiekvienas atstovas juos geriau suvoktų.
Suvažiavimas ir jo nutarimai turėjo padėti išlaikyti vieningą Lietuvos poziciją bendruose ATR seimuose, ginti LDK valstybės savarankiškumą, bet įsigalint apskričių bajorų seimelių separatizmui suvažiavimų reikšmė menko. LDK senatoriai ir apskričių atstovai ėmė aplenkti suvažiavimą. Nors 1631 m. priimtas Seimo nutarimas (konstitucija), draudžiantis jiems tai daryti, šios nuostatos vis tiek dažnai nebuvo paisoma.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Konstantinas Avižonis. Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais. Kaunas, 1940 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 349 psl.