Lietuvos valstybinė literatūros premija
| Lietuvos valstybinė literatūros premija | |
| Įteikiamas už | grožinės literatūros kūrinius |
|---|---|
| Vieta | Kaunas |
| Šalis | Lietuva |
| Atlygis | 5000 Lt |
| Pirmasis apdovanojimas | 1935 m. |
Lietuvos valstybinė literatūros premija – pirmoji valstybinė literatūros premija Lietuvoje, teikta už grožinės literatūros kūrinius. 1935 m. ją įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustačiusi 5000 litų sumą, teikiamą laureatams.[1] 1939 m. premija buvo skirta paskutinį kartą.
Premijos laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos literatūros premija 1935 m. paskirta Klaipėdos krašto rašytojai Ievai Simonaitytei už tais pačiais metais išleistą romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.[2] Premija iškilmingai įteikta 1936 m. vasario 16 d. Kauno valstybiniame teatre.
Kiti laureatai:
- 1936 m. Liudas Dovydėnas už romaną „Broliai Domeikos“
- 1937 m. Jonas Aistis už eilėraščių rinkinį „Užgesę Chimeros akys“
- 1938 m. Salomėja Nėris už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“
- 1939 m. Bernardas Brazdžionis už poezijos rinkinį „Kunigaikščių miestas“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valstybinė literatūros premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Ieva Simonaitytė – pirmoji valstybinės literatūros premijos laureatė maironiomuziejus.lt