Lietuvos restauratorių sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos restauratorių sąjunga – Lietuvos profesinė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir specializacijų restauratorius, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos atestuotus specialistus. Būstinė Vilniuje, Pilies g. 16 / Šv. Mykolo g. 2.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos restauratorių sąjunga įsteigta 1990 m. G. Drėmaitės ir kitų iniciatyva. Steigiamajame suvažiavime Palangoje, dalyvaujant 68 įvairių specialybių restauratoriams, buvo priimti įstatai ir Restauratoriaus etikos kodeksas Turi teritorinius skyrius Kaune ir Klaipėdoje. 2006 m. vienijo 162 narius.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos restauratorių sąjunga įtvirtina ir plėtoja profesionalų, moksliškai pagrįstą kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą ir atkūrimą, formuoja restauracinės veiklos perspektyvines mokslines ir technologines kryptis. Rengia projektus („Kultūrinis projektas krašto apsaugos jaunimui“, 19971998 m.), seminarus („Bažnytinio meno išsaugojimo problemos“ 1998, „Socialiniai aspektai paminklosaugoje“ 2000–2002), mokslines konferencijas („Kultūros paveldo autentiškumas: Samprata ir išsaugojimo būdai“ 1997, „Restauratorių sąjungai – 15“, 2006 m.), konkursus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose („Caravan“ 1997 m.). Sąjungoje sudarytos ekspertų tarybos, dalyvaujančios svarbių kultūros paminklų išsaugojimo klausimų svarstyme ir teikiančios rekomendacijas; atskira ekspertų komisija buvo sudaryta dalyvauti Vilniaus Valdovų rūmų atstatymo programoje.

Suvažiavimai šaukiami kas 3 metai, juose tvirtinama valdyba, renkamas pirmininkas.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos restauratorių sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 318 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]