Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga
| = Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga = (Lithuanian Union of physical training) | |
|---|---|
 LFLS ženklas | |
| Veikimo laikas | 1919 - 1944; 1997 - dabar |
| Valstybė |  Lietuva (LTU)
|
| Rūšis | Pirmoji Lietuvos sporto organizacija. |
| Paskirtis | Sąjungos veikla susijusi su Lietuvos valstybės gynybinio potencialo stiprinimu, visuomenės narių fiziniu ugdymu ir tautiniu auklėjimu, įvairių sporto šakų plėtote šalyje, siekiant aukštų sportinių rezultatų, sutelkiant įvairias kartas sveikatą stiprinančiam fiziniam aktyvumui. |
| Būstinė | Perkūno al. 5, Kaunas |
| Šūkis | „Sveikame kūne – sveika siela“ |
| Sukaktuvės | 1919 m. gegužės 18 d. |
| Vadovybė | |
|
ltn. Dovydas Jokubauskis
|
|
Valentinas Aleksa
|
|
Linas Kadžiulis
|
| Pasižymėję vadai |
III pirmininkas (1922-1927) Steponas Darius |
| Simbolika | |
| Sąjungos pagrindinės spalvos | Žalia ir balta |
| Sąjungos internetinė svetainė | https://www.lfls.lt/ |
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS, anksčiau 1919–1920 m. Lietuvos sporto sąjunga) – pirmoji Lietuvos sporto organizacija, atlikusi didžiausią vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėja ir gausybės sporto šakų (krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, bokso, ledo ritulio, beisbolo ir kt.) pradininkė Lietuvoje.
„Sveikame kūne – sveika siela“ (lot. In corpore sano mens sana) – devizas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga nuo LFLS pirmininko, legendinio lakūno, 10-ies sporto šakų pradininko Lietuvoje Kpt. Stepono Dariaus laikų.
Struktūra ir valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- LFLS Vadovybė
- Strateginio planavimo ir sporto politikos grupė
- Projektų valdymo grupė
- Komunikacijos ir rinkodaros grupė
- Finansų ir apskaitos grupė
- Administravimo grupė
- LFLS Sporto centras
- LFLS Sporto mokslo ir inovacijų centras
- LFLS Muziejus
- LFLS Kaunas
- LFLS Vilnius
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkūrimo iniciatoriai ir organizacijos pradininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarpukariu, atkūrus Lietuvos valstybę, nors ir buvo daugybė politinių ir tarptautinių neaiškumų, atgimstantis Lietuvos kraštas sulaukė aktyvių, ryžtingų, Tėvynę mylinčių žmonių. Stepono Garbačiausko parvykusio iš Maskvos (Rusija), Elenos Kubiliūnaitės iš Sankt Peterburgo (Rusija), Karolio Dineikos iš Tartu (Estija), Stepono Dariaus iš Čikagos (JAV) ir kitų sportininkų, savo entuziazmu ėmusių kurti Lietuvos sportą, o kartu ir Lietuvos sporto organizacijas.
Įkūrus šią pirmąją Lietuvos sporto organizaciją, iškart joje pradėjo burtis visi tautiečiai sportininkai iš visos Lietuvos ir Pasaulio, tokie kaip režisierius, karininkas, operos solistas, bosas Petras Oleka. Kauno burmistras Jonas Vileišis. Veterinarijos gydytojas generolas leitenantas Jonas Jurgis Bulota. Automobilių sporto, medžioklės ir žvejybos mėgėjas, operos solistas, tenoras Kipras Petrauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir viršininkas, gydytojas, archeologas, generolas Vladas Nagius – Nagevičius. Vėliau prisijungė legendinis tarpukario krepšininkas, išeivijos lietuvis, pirmasis olimpinis krepšinio čempionas (1936 m.) ir Europos krepšinio čempionas (1939 m.) Pranas Lubinas ir kiti iškilūs to meto sportininkai, šauliai, kariai, karininkai, patriotai, valdžios atstovai, kurie ėmėsi naujos jaunimui ir visai tautai reikšmingos sportinės veiklos.
LFLS įkūrimas ir veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizacija, turėjusi didžiausią įtaką Lietuvos sporto raidai, buvo įkurta Kaune 1919 m. gegužės 18 d. kaip Lietuvos sporto sąjunga.
1920 m. rugpjūčio mėn. nutarta, kad tik fizinis lavinimasis padeda išugdyti profesionalius, stiprius lietuvius sportininkus ir yra kiekvieno žmogaus viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo formų, todėl nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. organizacija pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS). Jos nariai tarpukariu aktyviai propagavo sportą visuomenėje, Lietuvos karių ir šaulių tarpe bei drauge su jais varžydavosi įvairiose sporto šakų (futbolo, krepšinio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, beisbolo, lauko teniso ir kt.) žaidynėse.
LFLS nuopelnai Lietuvos sportui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būtent Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga atliko didžiausią vaidmenį kuriant Lietuvos sportą.
LFLS dėka kūno kultūra tapo pakilia visuomenės dvasia. Kūrėsi įvairūs LFLS sporto klubai. Tarpukariu LFLS turėjo daugybę sporto stadionų, sporto bazių. Gausėjo LFLS komandų skaičius visoje Lietuvoje. LFLS istorijai aprašyti ir pasiektoms sportininkų pergalėms išvardinti reiktų galbūt net atskiros knygos.
Visos varžybos bei renginiai buvo aprašyti pirmajame 1922 m. pradėtame spausdinti LFLS leistame Lietuvos sporto žurnale „Lietuvos sportas“. Jis teikė informaciją apie Lietuvos sportinį gyvenimą, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles.
1922 m. kovo 22 d. LFLS iniciatyva, visos jaunos sporto ir sporto šakų organizacijos įkūrė Lietuvos sporto lygą ir pastaroji 1924 m. gegužės 25 d. tapo tarptautinio olimpinio komiteto nariu (TOK). Tai buvo esminė sąlyga atkuriant po okupacijos 1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystę Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK).
LFLS panaikinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelį smūgį LFLS patyrė pasaulinės suirutės metu per Antrąjį pasaulinį karą. 1944 m. LFLS veikla buvo nutraukta sovietinės okupacijos. Visi mažesni ir miestelių LFLS sporto klubai panaikinti, o geriausi LFLS futbolo, krepšinio ir kitų sporto šakų klubai bei komandos, sovietinės valdžios nurodymu, buvo pervadinti ir jiems suteikti „Lokomotiv“, „Spartak“, „Dinamo“, „Žalgiris“ ir kiti pavadinimai…
LFLS atkūrimas ir dabartinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga atkurta Lietuvos sporto veteranų iniciatyva 1997 m. Kaune.
Aktyviai veiklą LFLS pradėjo vykdyti po ilgesnės pertraukos 2012 m. išrinkus naują vadovybę. Dabar LFLS tęsia tarpukario Lietuvoje veikusios organizacijos veiklą, tradicijas, ir populiarina bei propaguoja gausybę sporto šakų, organizuoja varžybas ir skatina jaunimą bei visą visuomenę sportuoti. Šiandien LFLS vienija sportui nusipelniusius asmenis, dalyvauja ir organizuoja varžybas, aktyviai veiklą vykdo LFLS Mato Šalčiaus autosporto klubas, LFLS Šachmatininkų klubas (šio klubo vadovui, šachmatų veteranui Leonui Juozoniui asmeninę dovaną už aktyvią sportinę veiklą yra įteikęs net pats Pasaulinės šachmatų federacijos prezidentas Kirsanas Iliumžinovas) ir t. t.
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krepšinis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktyviai LFLS propagavo Lietuvoje basketbolo (dabar – krepšinio) žaidimą. Pačios pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Per jas susitiko laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS ekipa, kuri ir tapo pirmaisiais Lietuvos krepšinio čempionais ir nuo tada balandžio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Moterų krepšinio pirmosios oficialios varžybos buvo sužaistos taip pat 1922 m. Tų metų spalio 10 dieną varžybų finale rezultatu 4:0 LFLS krepšininkės nugalėjo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) moteris ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
LFLS nariai aktyviai skatino jaunimą, karius ir visą visuomenę žaisti krepšinį, parengė pirmąsias basketbolo taisykles, kūrė krepšinio komandas, organizavo varžybas, rengė krepšinio teisėjų kursus.
1937 m. ir 1939 m. Lietuvos krepšininkai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais. Nacionalinės rinktinės sudėtį daugiausia sudarė vien LFLS nariai.
1938 m. Lietuvos moterys, Italijoje vykusiame 1-ajame Europos moterų krepšinio čempionate tapo vicečempionėmis. Rinktinės sudėtį sudarė LFLS krepšininkės.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LFLS pirmoji Lietuvoje pradėjo aktyviai populiarinti futbolą, organizuoti futbolo varžybas ir kelti žaidėjų profesionalumą. LFLS iniciatyva daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių pradėjo kurtis LFLS klubai su futbolo komandomis.
Tarpukariu, LFLS klubų (LFLS Kaunas, LFLS Šančiai, LFLS Tauras, LFLS Marijampolė (dabar FK Marijampolės „Sūduva“), LFLS Šiauliai, LFLS Vilnius ir kt.) vienijamos futbolo komandos, 1922–1944 metų laikotarpyje, buvo vienos iš stipriausių Lietuvoje, o LFLS futbolininkai žaisdavo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės sudėtyje.
LFLS futbolininkai pirmieji ir daugkartiniai Lietuvos futbolo čempionai (6 kartus), vicečempionai (8 kartus) ir 6 kartus iškovojo trečiąsias vietas.
- LFLS futbolo komandos buvusios Lietuvos futbolo čempionėmis (metai):
LFLS Kaunas (1922, 1923, 1927, 1932, 1942);
LFLS Tauras (1943).
Lengvoji atletika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1921 m. LFLS suorganizavo pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.
Beisbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1922 m. LFLS vyrų beisbolininkų komanda tapo pirmąja Lietuvos beisbolo čempionato nugalėtoja.
Boksas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gruodžio 29-30d. LFLS pirmininkas Steponas Darius surengė pirmąsias Lietuvos bokso varžybas.
Ledo ritulys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1926 m. LFLS ledo ritulio vyrų komanda tapo pirmąja Lietuvos ledo ritulio čempione.
Olimpinės žaidynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo ir garbingai Lietuvai atstovavo VIII Vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Olimpinei delegacijai ir futbolo komandai vadovavo rinktinės kapitonas, LFLS narys Steponas Garbačiauskas.
1928 m. LFLS narys Kęstutis Bulota pirmasis lietuvis žiemos olimpinių žaidynių istorijoje Sankt Morise (Šveicarija) vykusiose IIe žiemos olimpinėse žaidynėse atstovavęs Lietuvą greitojo čiuožimo rungtyse (lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse). Geriausias rezultatas – 5 vieta (10 000 m. nuotolis).
Stadionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1924 m. LFLS pirmininkas Steponas Darius iš Kauno miesto valdybos gavo Kauno Ąžuolyne pelkingoje vietoje žemės sklypą. Visą teritoriją nusausino ir pastatė pirmąjį Lietuvoje sporto stadioną, kuris ir dabar pripažįstamas kaip geriausias stadionas Lietuvoje tinkantis įvairioms sporto šakų varžyboms. Po nepriklausomybės atkūrimo stadionui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
LFLS pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919–1920 m. plk. dr. Pranas Sližys
- 1920–1922 m. Steponas Garbačiauskas
- 1922–1927 m. kpt. Steponas Darius
- 1927–1942 m. gen. ltn. doc. Jonas Jurgis Bulota
- 1942–1944 m. Nikodemas Čerekas
- 1997–2000 m. Romas Kuzmickas
- 2000–2006 m. Romualdas Beresnevičius
- 2006–2012 m. Romualdas Venys
- nuo 2012 m. ltn. Dovydas Jokubauskis
LFLS garbės nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo organizacijos įkūrimo 1919 m., už sportinius, organizacinius pasiekimus bei nuopelnus Lietuvos sportui ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, šiems nusipelniusiems LFLS nariams suteiktas LFLS garbės nario vardas:
- Jonas Vileišis
- Plk. dr. Pranas Sližys
- Jonas Šodė
- Kipras Petrauskas
- Kpt. Steponas Darius
- Pranas Lubinas
- Dizmanas Ilgūnas
- dr. Steponas Gečas
- Romualdas Beresnevičius
- Irena Jacevičienė – Žukauskaitė
- dr. Juozas Šalčius
- Leonas Juozonis