Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės gelmių kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės gelmių kodeksas (LTSR ŽGK) - kodifikuotas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymas, pagrindinis kalnakasybos teisės šaltinis; žemės gelmių kodeksas. Sudarė 11 skyrių, 85 straipsniai.

Preambulė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laimėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai ir socialistinei revoliucijai Lietuvoje, žemės gelmės mūsų šalyje buvo nacionalizuotos ir tapo liaudies turtu.

Valstybinė žemės gelmių nuosavybė Tarybų Sąjungoje, kurios sudėtyje savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaro pagrindą kalnakasybos santykiams, tai yra visuomeniniams santykiams, susijusiems su žemės gelmių naudojimu ir jų apsauga, sudaro sąlygas planingam, racionaliam, kompleksiniam žemės gelmių naudojimui, įgalina tinkamai išdėstyti šalies gamybines jėgas ir sparčiais tempais vystyti liaudies ūkį, yra vienas iš svarbiausių materialinės techninės komunizmo bazės kūrinio veiksnių.

Tarybų Sąjunga turi didelius naudingųjų iškasenų išteklius. Kartu nuolatinis mineralinių žaliavų vartojimo didėjimas liaudies ūkyje kelia moksliškai pagrįsto, efektyvaus naudingųjų iškasenų naudojimo reikšmę, reikalauja, kad visos įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai tausotų žemės gelmių turtus.

Tarybų valstybė rūpinasi ne tik patenkinti vis didėjančius šalies mineralinių žaliavų poreikius ir kitas liaudies ūkio reikmes, susijusias su žemės gelmių naudojimu, bet ir išsaugoti gamtos turtus būsimosioms kartoms.

Tarybiniai žemės gelmių įstatymai turi aktyviai padėti kuo racionaliausiai naudoti žemės gelmes ir jas saugoti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. birželio 9 d. Kodeksą patvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba specialiu įstatymu (paskelbtu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose 1976 m. Nr. 17-133).

1976 m. spalio 1 d. Kodeksas įsigaliojo.

Lietuvos TSR žemės gelmių kodekso uždaviniai buvo reguliuoti kalnakasybos santykius, siekiant dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstai, racionaliai, kompleksiškai naudoti žemės gelmes, kad būtų patenkinti mineralinių žaliavų poreikiai ir kitos liaudies ūkio reikmės, saugoti žemės gelmes, užtikrinti darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, saugumą, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą šioje srityje (ŽGK 1 str.).

Kalnakasybos santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliavo TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės gelmių įstatymų aktai, šis Kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės gelmių įstatymų aktai. Žemės, vandens ir miškų santykius reguliavo atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai (ŽGK 2 str.).

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemės gelmės buvo valstybinė nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas. Žemės gelmės buvo išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiamos tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisę, buvo draudžiami (ŽGK 3 str.).

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais visos žemės gelmės TSR Sąjungoje sudaro vieningą valstybinį žemės gelmių fondą, į kurį įeina tiek naudojamos, tiek ir nenaudojamos žemės gelmių dalys (ŽGK 4 str.).

1995 m. liepos 5 d. buvo priimtas naujos redakcijos LR žemės gelmių įstatymas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]