Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis – dvišalė 1928 m. sutartis, kuria įteisinti Lietuvos-Vokietijos valstybės sienos pakitimai po Klaipėdos krašto sukilimo.

Prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietija dėl politinių priežasčių pritarė Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, bet traktavo jį kaip laikiną, stengėsi, kad priverstinis Klaipėdos krašto perdavimas Lietuvai būtų ekonomiškai ir politiškai kuo mažiau nuostolingas. 19241926 m. derybose aptarti sienos nustatymo principai, 1928 m. galutinai suderinta daugelio su Klaipėdos kraštu susijusių sutarčių ir konvencijų projektai. 1928 m. sausio 29 d. sutartis pasirašyta, 1929 m. gegužės 4 d. įsigaliojo.

Sutarties sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės sienos ruožas, skiriantis Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, nustatytas remiantis 1919 m. Versalio taikos sutartimi ir 1924 m. Klaipėdos konvencija. Nuo Smalininkų iki Rusnės siena ėjo Nemunu, toliau jo žiočių pietine atšaka – Skirvyte (šiaurinis upės krantas priklausė Lietuvai, pietinis – Vokietijai), nuo šios žiočių tiesia linija per Kuršių marias 4 km į pietvakarius nuo Nidos esančios atžymos link ir per Kuršių neriją tiesia linija iki Baltijos jūros. Sienos pietinis ruožas nustatytas remiantis 1914 m. Sankt Peterburge pasirašyta Vokietijos-Rusijos konvencija, kuri iš esmės atitiko dar 1422 m. Melno taika nustatytą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino sieną.

Sutartis konstatavo abiejų šalių piliečių teisę laisvai laivuoti ir plukdyti sielius Nemunu, abiem jo žiočių atšakomis (Skirvyte bei Atmata) ir Kuršių mariomis, jų nuosavybės teises sienos kitoje pusėje, buvo susitarta dėl bendros sienos priežiūros. Dauguma sutarties straipsnių užfiksavo maždaug lygias abiejų šalių teises, tik Vištyčio ežere vokiečių piliečiams sudarytos palankesnės sąlygos žūklauti. Vokietija oficialiai nepareiškė, kad Klaipėdos kraštą pripažįsta Lietuvai, bet faktiškai tai padarė, „de jure“ siena pripažindama Nemuno žemupį. Lietuvai nepavyko užfiksuoti sutarties galiojimo visam laikui. Po Lietuvos-Vokietijos sienos sutarties iki nacių įsigalėjimo Vokietijoje 1933 m. šalių santykiai tapo saugesni.[1]

Sutartis faktiškai nustojo galios 1939 m. kovo 23 d., kai nacių Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 351 psl.