Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partija

Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partija (LRSLP) – Lietuvos liaudininkų politinės srovės partija, 1918 m. veikusi Rusijoje, 1918–1927 m. – Lietuvoje.

Istorija

1918 m. gegužės mėn. Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partiją įkūrė centristiniai ir kairieji Lietuvos socialistų liaudininkų partijos veikėjai. Partijos programa buvo artima Rusijos kairiesiems eserams. Rusijoje partija veikė iki 1918 m. lapkričio mėn. Veikėjai – Albinas Iešmanta, Mykolas Januškevičius, rašytojas Butkų Juzė (J. Butkus). Dalis į Lietuvą grįžusių LRSLP veikėjų 1918–1919 m. įkūrė partijos grupių, kai kurios jų – eseriškų tarybų. Išstūmus iš Lietuvos Sovietų Rusijos kariuomenę dalis LRSLP veikėjų perėjo į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją ir Lietuvos socialdemokratų partiją, joje liko maža inteligentų grupė. 1920 m. LRSLP atstovas Kazys Lekeckas buvo išrinktas Steigiamojo Seimo atstovu.

Partija daugiausia veikė nelegaliai, tik 1926 m. antroje pusėje kai kur legaliai. 1923–1926 m. legaliai veikė jos įkurta jaunimo organizacija „Draugas“. 1922–1926 m. Kauno universitete veikė bendra LRSLP, socialdemokratų ir komunistų „Studentų socialistų draugija“. 1927 m. balandžio mėn. konferencijoje Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partija persitvarkė į Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjungą.

Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partija leido laikraščius „Kovos vėliava“, „Draugas“, „Kovos kelias“ (1926 m.), „Socialistas liaudininkas“ (1926 m.). Žymesni veikėjai: Vaclovas Bielskis, Butkų Juzė, A. Iešmanta, M. Januškevičius, Vladas Karosa, F. Saltonas, Antanas Sugintas.