Lietuvių darbininkų draugija
Lietuvių darbininkų draugija – JAV lietuvių socialistų kultūros organizacija, veikusi 1932–1968 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurta 1932 m. Brukline. Turėjo apie 35 kuopas, daugiau kaip 1000 narių, taip pat chorų, tautinių šokių grupę. Lietuvių darbininkų draugijos rūpesčiu Čikagoje buvo pastatyta operečių, operų. 1936 m. daugumai Lietuvių darbininkų draugijos kuopų susivienijus su prokomunistinėmis Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopomis, draugijos veikla sumenko. Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvių darbininkų draugijos veiklą įsitraukė iš Lietuvos atvykę kairiųjų pažiūrų asmenys.
Draugija 1931–1943 m. leido laikraštį „Naujoji Gadynė“, 1947–1960 m. žurnalą „Darbas“. Lietuvių darbininkų draugijos veikla nutrūko XX a. septintajame dešimtmetyje.[1]
Pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leonas Prūseika – 1932–1935 m.;
- A. Jankauskas-Jenkins – 1936–1939 m.;
- M. Žvingilas – 1940–1941 m.;
- Juozas Stilsonas – 1943 m. ir 1954–1955 m.;
- E. Spūdienė – 1944–1945 m.;
- N. Jonuška – 1946–1947 m.;
- Jonas Antanas Jankauskas – 1948–1954 m.;
- Vladas Jackūnas – 1955–1957 m.;
- Jonas Buivydas – 1957–1968 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvių darbininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 psl.