Lietuvių keliaujantis knygynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių keliaujantis knygynas – pirmoji Mažosios Lietuvos kilnojamoji lietuvių biblioteka, veikusi 19061920 m. Balandžiuose (Ragainės apskritis) ir Šilokarčemoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių keliaujantį knygyną įkūrė ir vadovavo Fridrichas Bajoraitis, po jo mirties – Marija Brinkmanaitė ir Jurgis Rupkalvis. Lietuvių keliaujantis knygynas buvo išlaikomas Mažosios Lietuvos, JAV ir Kanados lietuvių, komplektuojamas iš jų dovanotų ar pirktų knygų. Iš viso buvo 459 pavadinimų knygos (934 egz.) lietuvių kalba, 2 knygos vokiečių kalba ir 8 pavadinimų periodiniai leidiniai. Daugiausia buvo Didžiosios Lietuvos lietuvių literatūros, vengta katalikiškosios, apie 55 % fondo sudarė grožinė literatūra.

Iš pradžių knygos buvo perduodamos iš rankų į rankas, vėliau pradėta siųsti abonentams. 1906 m. abonentų buvo 27, 1908 m. – 24, 1909 m. – 30, 1910 m. – 32, 1911 m. – 34, 1912 m. – 28, 1913 m. – 27, 1919 m. – 10. Knygyno katalogas 1906–1920 m. skelbtas laikraščiuose „Nauja lietuviška ceitunga“, „Apžvalga“, „Birutė“, „Prūsų lietuvių balsas“. 1920 m. Lietuvių keliaujantis knygynas uždarytas dėl ekonominių sunkumų; dauguma knygų liko pas skaitytojus.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Domas KaunasLietuvių keliaujantis knygynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 169 psl.