Liaudė
| Liaudė | |
|---|---|
 Liaudės žemupys netoli Surviliškio
| |
| Ilgis | 39,2 km |
| Nuolydis | 1,58 cm/km |
| Baseino plotas | 183,5 km² |
| Vidutinis debitas | 0,89 m³/s |
| Ištakos | Radviliškio rajonas |
| Žiotys | Nevėžis |
| Šalys | Lietuva |
Liaudė – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas.
Prasideda prie Vakarų kaimo, į šiaurės rytus nuo Pociūnėlių. Teka į pietryčius Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio rajonais. Įteka į Nevėžį 87 km nuo jo žiočių, 2 km į šiaurės rytus nuo Surviliškio.
Intakai:
- kairieji: Nekelpa (3,3 km), Vilbizė (4,3 km), Karupis (3 km), Kiemsrutas (10,7 km);
- dešinieji: Garduva, Girupis (5,5 km), Druskalnis (6 km), Nykis, Viešnautas.
Vaga nuo ištakos iki Pašakių reguliuota, plotis 5–8 m, gylis 0,4-1,1 m. Vidutinis nuolydis 1,58 m/km. Srovės greitis aukštupyje 0,2, vidurupyje ir žemupyje 0,4 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,90 m³/s.
Ant upės įrengti 4 tvenkiniai: Pociūnėlių (28 km nuo žiočių, 29 ha), Rūtakiemio, Žibartonių I ir Žibartonių II.
Svarbiausios gyvenvietės: Pociūnėliai (Radviliškio raj.), Žibartoniai (Panevėžio raj.), Paberžė, Užupė (Kėdainių raj.). Upės dešiniajame krante yra Baimainių piliakalnis, kairiajame krante – Bakainių piliakalnis. Liaudės žemupio slėnyje nuo Užupės iki žiočių – Krekenavos regioninis parkas.[1]
Liaudė (Lauden) minima 1372 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje[2].
Šaltiniai
- ↑ Liaudė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 70 psl.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.