Lesinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paukštininkystės ferma

Lesinimas – naminių paukščių (vištos, žąsys, antys, kalakutai) šėrimas.

Būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra keli lesinimo būdai: sausasis, šlapiasis ir kombinuotasis.

Sausasis lesinimas, dažniausiai taikomas pramoninėje paukštininkystėje – paukščiams duodama sausų visaverčių granuliuotų arba negranuliuotų kombinuotųjų lesalų. Lesinimą galima mechanizuoti ir automatizuoti. Taip didinamas darbo našumas, mažinama paukštienos produkcijos gamybos savikaina.

Šlapiasis lesinimas – rupiai malti grūdai drėkinami vandeniu, separuotu pienu, išrūgomis ar kitomis vietinėmis maisto atliekomis. Dar pridedama žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių. Lesalų mišinys paruošiamas prieš pat lesinimą. Į lesalines mišinio beriama tiek, kiek paukščiai jo sulesa per valandą. Paruoštas mišinys būna birus, nelipnus.

Kombinuotasis lesinimas – paukščiai lesinami sausu kombinuotųjų ir drėkintų lesalų mišiniu. Sauso kombinuotojo lesalo atskiroje lesalinėje duodama visą parą, drėkintų mišinių – 1–2 kartus per parą. Toks lesinimas naudojamas mažuose ūkiuose. Be kombinuotojo lesalo, duodama ūkyje pagamintų sultingų žaliųjų lesalų ir maisto atliekų. Taip didinamas paukščių produktyvumas, iš dalies mažinama produkcijos savikaina.

Normavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paukščiai lesinami normuotai ir nenormuotai. Nenormuotai (iki soties) dažniausiai lesinami ūkininko auginami paukščiai ir paukštynuose auginami mėsiniai paukščiai. Veisiant paukščius lesinama normuotai prieš dėjimo laikotarpį arba priverstinį lesinimą. Normuojamas lesalo maistingumas arba sulesinamo per dieną lesalo kiekis. Vištoms priėjimas prie lesalinių būna ne mažesnis kaip 7–10 cm, kalakutams – 6 cm, žąsims – 4–5 cm lesinant sausais lesalais ir 15 cm lesinant drėgnais lesalais, antims – 3–4 cm lesinant sausais lesalais ir 10 cm lesinant drėgnais lesalais. Lesalinių aukštis daromas paukščio nugaros aukščio, lesalo beriama 1/3 lesalines.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Audronė Benediktavičiūtė-KiškienėLesinimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 31 psl.