Lepidokrokitas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lepidokrokitas | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, Oksidų klasė |
| Cheminė formulė | Sγ-FeO(OH) |
| Identifikacija | |
| Spalva | nuo rubino raudonumo iki raudonrudės, nuo šviesiai rausvos iki raudonai oranžinės |
| Brėžis | blausiai oranžinis |
| Kristalo sistema | ortorombinė dvipiramidė |
| Skalumas | tobulas |
| Lūžimai | ? |
| Kietumas pagal Moso skalę |
4,0-5,5 |
| Blizgesys | submetalinis |
| Lūžio rodiklis | nα = 1,940 nβ = 2,200 nγ = 2,510 |
| Specifinis tankis | 3,96 |
Lepidokrokitas (angl. lepidocrocite, iš gr. λεπίς, lepis 'žvynas' + gr. κροκη, krokis 'plaušas'; taip pat angl. esmeraldite, hydrohematite) – geležies oksihidroksido mineralas (hidroksidų klasė). Spalva raudona ar raudonai ruda.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turi: Fe2О3 – 89,86% ir Н2O – 10,14%. Priemaišos MnO, Аl2O3, SiO2, CaO, MgO.
Kristalinė struktūra ortorombinė. Kietumas pagal Moso skalę 5,0. Tankis 4,0. Blizgesys submetalinis, brėžis geltonrudis.
Susidaro geležies turinčioms medžiagoms rūdijant po vandeniu. Lepidokrokitas paprastai aptinkamas pirminių geležies mineralų dūlėjimo produktuose ir geležies rūdų kloduose. Sudaro rūdžių žvynelius senuose plieniniuose vandentiekio vamzdžiuose bei vandens rezervuaruose.
Lepidokrokito struktūra panaši į bemito (aptinkamo boksituose) struktūrą, jį sudaro geležies(III) oksido oktaedrai, išsidėstę sluoksniais, kuriuose sieja hidroksidų sluoksnių vandeniliniai ryšiai. Šio silpnos jungtys ir lemia žvynišką mineralo struktūrą.
Lepidokrokitas pirmą kartą aprašytas 1813 m. pagal pavyzdžius, aptiktus Zlate Horų polimetalų rūdų kloduose (Moravija, Čekija).
Aptinkamas hidroterminiuose nuosėdiniuose geležies rūdos telkiniuose. Sodrinamas panašiai kaip ir limonitas.