Leonas Gastila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leonas Gastila
Gimė 1918 m. spalio 2 d.
Petrogradas, Rusija
Mirė 2011 m. spalio 11 d. (93 metai)
Vilnius
Veikla inžinierius mechanikas
Alma mater 1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Leonas Gastila (1918 m. spalio 2 d. Petrograde, Rusija – 2011 m. spalio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 19441950 m. Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. Kauno universitetas) dėstytojas, 1948–1950 m. Transporto mašinų katedros vedėjas. 1950 m. technikos mokslų kandidatas. [1] 1950–1970 m. Kauno politechnikos instituto dėstytojas, 1950–1964 m. Automobilių transporto katedros vedėjas, nuo 1952 m. docentas. 1970–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš mašinų gamybos technologijų ir automobilių transporto. 9 išradimų autorius. Sukonstravo mikrovariklių bandymo, vairuotojų psichomotorinių reakcijų tyrimo (Reakcija-2) stendus ir vadovavo jų gamybai. Daug prisidėjo prie automobilių terminijos tobulinimo. [2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Melioracijos darbų mechanizacija, 1954 m.
  • Automobilio vairuotojo mėgėjo vadovas, 1960 m.
  • Motociklai, 1961 m.
  • Automobilių ir traktorių varikliai, 1974 m.
  • Motociklai, motoroleriai ir mopedai, 1976 m.
  • Automobiliai ir traktoriai, 1978 m.
  • Energija, automobiliniai degalai ir jų tausojimas, 1981 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=T
  2. Leonas Gastila. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 581 psl.
  3. Leonas Gastila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 446 psl.