Lenkijos Karalystės Konstitucija
Lenkijos Karalystės Konstitucija (lenk. Konstytucja Królestwa Polskiego) – pagrindinis Lenkijos kongreso karalystės įstatymas, pasirašytas Rusijos imperatoriaus Aleksandro I 1815 m. lapkričio 17 d[1]. Varšuvoje ir galiojęs iki 1830 m., kai jį panaikino imperatorius Nikolajus I.
Konstitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendros garantijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Konstitucijoje numatyta, kad Lenkija asmenine unija amžiams susieta su Rusijos imperija, vykdoma bendra užsienio politika, Rusijos imperatorius gavo Lenkijos karaliaus titulą. Vienintelė valstybinė kalba – lenkų kalba. Viešpataujanti religija – Romos katalikų. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta religinė laisvė. Konstitucija deklaravo asmens ir nuosavybės neliečiamybę, žodžio laisvę, religinę toleranciją, teismų nepriklausomybę.
Seimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seimas sudarytas iš dvejų rūmų: valdovo skiriamas Senatas ir bajorų ir miestiečių renkami Atstovų rūmai.
Kariuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalystė turėjo savo kariuomenę.