Lempinis diodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lempinis diodas

Elektrovakuminis diodas – elektrovakuuminis du elektrodus turintis lempinis prietaisas. Diodo taikymas paremtas jo savybe praleisti srovę tik viena kryptimi (iš anodo į katodą).

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diodo savybės apibūdinamos jo pagrindiniais parametrais - statumu S ir vidine varža Ri.

  • Diodo charakteristikos statumas rodo, keliais miliamperais pasikeičia anodo srovė, pakeitus anodo įtampą 1 V. Jis yra lygus anodo srovės pokyčio ΔIa ir atitinkamo anodo įtampos pokyčio ΔUa santykiui:
.
  • Diodo vidinė varža. Anodo įtampos pokyčio ΔUa ir jo sukelto anodo srovės pokyčio ΔIa santykis apibūdina diodo sudaromą varžą kintamajai srovei:
.

Vidinė varža yra diodo statumui atvirkštinis dydis:

.

Be pagrindinių diodo parametrų (statumo ir vidinės varžos), yra dar papildomi parametrai:

.

Jeigu galia Pa būna didesnė už anodo išsklaidomą į aplinką galią, tai kyla anodo temperatūra. Dėl to anodas gali deformuotis ir gali suirti arti esančio katodo aktyvusis sluoksnis. Kad diodas nesugestų, galia Pa neturi būti didesnė už anodo nuostolių didžiausią leistiną (išsklaidomą) galią Pamax

  • Didžiausia atbulinė įtampa Uatb. Jeigu anodas darbo metu įkaista iki aukštos temperatūros, termoelektroninė emisija iš jo paviršiaus, esant didelei neigiamai anodo įtampai, per diodą teka nedidelės atbulinės krypties srovė, kuri gali sukelti diodo pramušimą.

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lempinis diodas turi du elektrodus – katodą ir anodą. Katodas yra laisvųjų elektronų šaltinis. Kaitinant katodą, vyksta termoelektroninė emisija: elektronai išlekia iš katodo ir sudaro aplink jį neigiamą erdvinį krūvį, kurio elektrinis laukas trukdo tolesniam elektronų išlėkimui, t. y., šis elektrinis laukas sudaro potencialinį barjerą.

Kai prie anodo prijungiama teigiama įtampa, ji mažina potencialinį barjerą prie katodo paviršiaus, todėl elektronai, turintys didesnę energiją, išlekia iš erdvinio krūvio srities, patenka į anodinės įtampos elektrinį lauką ir juda anodo link – atsiranda anodinė srovė.

Kadangi elektronai neigiami, pagal srovės apibrėžimą ji teka iš anodo į katodą, nors ją nešančios dalelės juda priešinga kryptimi.

Kai prie anodo prijungiama neigiama anodinė įtampa, elektronai turėtų keliauti iš anodo į katodą. Tačiau anodas nėra kaitinamas, todėl elektronai negali palikti anodo metalinės plokštelės, ir diodu elektros srovė neteka. Todėl diodas praleidžia srovę tik viena kryptimi. Nekaitinamą elektrodą žymus elektronų kiekis gali palikti tik esant itin aukštoms įtampoms, kurios yra už diodo darbo įtampų intervalo.

Jei lempa kaitinama kintamąja srove ir kaitinimo siūlas betarpiškai tarnauja kaip katodas, potencialų skirtumas tarp anodo ir katodo viename siūlo galų nežymiai svyruoja kaitinimo įtampos dažniu. Taigi šiek tiek svyruoja ir diodu tekanti srovė (jaučiamas kintamosios srovės fonas). Neretai tai neleistina, todėl dažnai kaitinimo siūlas būna elektriškai izoliuotas nuo katodo plokštelės.

Sutartiniai ženklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diodo, kurio kaitinimo grandinė atskirta nuo katodo elektrodo, ženklas
Diodo, kurio kaitinimo ir katodo grandinė bendra, ženklas.

Taikymo sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lempiniai naudojami srovei lyginti. Šiam tikslui neretai naudojami vieną katodą ir du anodus turintys lempiniai diodai. Turint transformatorių su vidurine atšaka, vienos tokios lempos pakanka sukurti elektros srovės lygintuvą, pakeičiant du diodus.

Radijo ir skaičiavimo aparatūroje diodai turėjo ir kai kada tebeturi ir įvairių kitų taikymo sričių.

Privalumai ir trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lempinis diodas gerai tinka aukštos įtampos srovei lyginti. Puslaidininkius diodus tam pritaikyti sudėtinga, nes tokia įtampa juos „pramuša“ (vienpusis laidumas išnyksta). Silpnoji lempinio diodo vieta yra kaitinimo siūlas, kurio tarnavimo laikas ribotas, o jam kaitinti reikia nemažai energijos. Be to, palyginus su puslaidinkiu diodu, šis prietaisas mažiau atsparus smūgiams (ypač jei kolba stiklinė) ir brangesnis pagaminti.