Leizeris Aizinbudas
Leizeris Aizinbudas (g. 1921 m. vasario 23 d. Kirsanovas, Tambovo sritis, Rusija) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938–1941 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, 1943 m. baigė Troicko veterinarijos institutą (Čeliabinsko sritis, Rusija). 1957 m. TSRS mokslų akademijos Fiziologijos institute apgynė disertaciją „Žemės ūkio gyvulių kai kurių vegetacinių ir apsauginių reakcijų ypatumai ryšium su jų aukštąja nervine veikla“, 1958 m. biologijos mokslų daktaras, 1995 m. Lietuvos veterinarijos akademijos garbės daktaras.
1946–1972 m. Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojas, 1950–1960 m. dar Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto Gyvulių fiziologijos laboratorijos vedėjas; nuo 1960 m. profesorius. 1973 m. emigravo į Izraelį.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė aukštąją nervinę veiklą, virškinamojo trakto fiziologiją ir patologiją, gyvulių reprodukciją.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Patologinės fiziologijos pagrindai, su kitais, 1954 m.
- Žemės ūkio gyvulių patologinė fiziologija, su kitais, 1963 m.
- Bendrosios patologinės fiziologijos pagrindai, su kitais, 1968 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Sederevičius. Leizeris Aizinbudas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 207 psl.