Leišmaniozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Leišmaniozė

Odos leišmaniozė su opa ant suaugusio Centrinės Amerikos gyventojo rankos
ICD-10 B55
ICD-9 085
LigųDB 3266

Leišmaniozė, kartais vadinama leišmaniaze – tai parazitinė liga, sukeliama leišmanijų (Leishmania) genties parazitinių pirmuonių, kuriais užsikrečiama įgėlus tam tikrų rūšių Phlebotominae pošeimio moskitams (smėlinėms muselėms).[1] Liga gali pasireikšti trimis formomis: kaip odos, odos ir gleivinių bei vidaus organų leišmaniozė (pastaroji dar vadinama visceraline leišmanioze, tropine splenomegalija, Kala-azar – juodąja karštine arba Dumdumo karštine).[1] Sergant odos leišmanioze išopėja oda, sergant odos ir gleivinių – oda, burna ir nosis, o sergant pačia sunkiausia, vidaus organų leišmanioze, liga prasideda odos opomis, paskui ligonis ima karščiuoti, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir padidėja blužnis bei kepenys.[1][2]

Priežastys ir diagnozė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonėms infekciją gali sukelti daugiau nei 20 Leishmania genčių parazitai.[1] Rizikos veiksniai: skurdas, malnutricija (išsekimas dėl badavimo), deforestacija (miškų naikinimas), urbanizacija ir kt.[1] Visų trijų formų ligą galima diagnozuoti stebint parazitus mikroskopu.[1] Papildoma vidaus organų formos ligos diagnostikos priemonė – kraujo tyrimai.[2]

Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš dalies leišmaniozės galima išvengti miegant po tinklu, apdorotu insekticidais.[1] Kitos priemonės – purškiamieji insekticidai, naikinantys moskitus, ir užsikrėtusiųjų gydymas, siekiant išvengti ligos plitimo.[1] Kokio gydymo reikia, nusprendžiama atsižvelgiant į užsikrėtimo vietovę, leišmanijų gentį ir ligos formą.[1] Vidaus organų leišmaniozė gali būti gydoma vaistais su šiomis veikliosiomis medžiagomis: lipidinės formos amfotericinu B[3] kartu su penkiavalenčio stibio preparatais ir paramomicinu,[3] bei miltefozinu.[4] Odos formos ligai gydyti gali būti skiriama paromomicino, flukonazolo arba pentamidino.[5]

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu liga užsikrėtę[6] apie 12 milijonų žmonių maždaug 98 kraštuose.[2] Kasmet nustatoma apie 2 milijonus naujų atvejų[2], o 20–50 tūkstančių žmonių per metus nuo šios ligos miršta.[1][7] Azijos, Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikų bei Pietų Europos regionuose, kur liga pasitaiko dažnai, gyvena maždaug 200 milijonų žmonių.[2][8] Pasaulio sveikatos organizacija gavo nuolaidų tam tikriems medikamentams, skirtiems šiai ligai gydyti.[2] Liga gali susirgti įvairūs kiti gyvūnai, įskaitant šunis ir graužikus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 „Leishmaniasis Fact sheet N°375“. World Health Organization. January 2014. Nuoroda tikrinta 17 February 2014. 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Barrett, MP. „Management of trypanosomiasis and leishmaniasis.“. British medical bulletin, 104, 175–96 (2012). DOI:10.1093/bmb/lds031. PMID 23137768. 
  3. 3,0 3,1 Sundar, S. „Leishmaniasis: an update of current pharmacotherapy.“. Expert opinion on pharmacotherapy, 14 (1), 53–63 (Jan 2013). DOI:10.1517/14656566.2013.755515. PMID 23256501. 
  4. Dorlo, TP. „Miltefosine: a review of its pharmacology and therapeutic efficacy in the treatment of leishmaniasis.“. The Journal of antimicrobial chemotherapy, 67 (11), 2576–97 (Nov 2012). DOI:10.1093/jac/dks275. PMID 22833634. 
  5. Minodier, P. „Cutaneous leishmaniasis treatment.“. Travel medicine and infectious disease, 5 (3), 150–8 (May 2007). DOI:10.1016/j.tmaid.2006.09.004. PMID 17448941. 
  6. „Leishmaniasis Magnitude of the problem“. World Health Organization. Nuoroda tikrinta 17 February 2014. 
  7. Lozano, R. „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010.“. Lancet, 380 (9859), 2095–128 (Dec 15, 2012). DOI:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID 23245604. 
  8. Ejazi, SA. „Developments in diagnosis and treatment of visceral leishmaniasis during the last decade and future prospects.“. Expert review of anti-infective therapy, 11 (1), 79–98 (Jan 2013). DOI:10.1586/eri.12.148. PMID 23428104.