Leišmaniozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leišmaniozė

Odos leišmaniozė su opa ant suaugusio Centrinės Amerikos gyventojo rankos
ICD-10B55
ICD-9085
LigųDB3266

Leišmaniozė, kartais vadinama leišmaniaze – tai parazitinė liga, sukeliama leišmanijų (Leishmania) genties parazitinių pirmuonių, kuriais užsikrečiama įgėlus tam tikrų rūšių Phlebotominae pošeimio moskitams (smėlinėms muselėms).[1] Liga gali pasireikšti trimis formomis: kaip odos, odos ir gleivinių bei vidaus organų leišmaniozė (pastaroji dar vadinama visceraline leišmanioze, tropine splenomegalija, Kala-azar – juodąja karštine arba Dumdumo karštine).[1] Sergant odos leišmanioze išopėja oda, sergant odos ir gleivinių – oda, burna ir nosis, o sergant pačia sunkiausia, vidaus organų leišmanioze, liga prasideda odos opomis, paskui ligonis ima karščiuoti, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir padidėja blužnis bei kepenys.[1][2]

Priežastys ir diagnozė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonėms infekciją gali sukelti daugiau nei 20 Leishmania genčių parazitai.[1] Rizikos veiksniai: skurdas, malnutricija (išsekimas dėl badavimo), deforestacija (miškų naikinimas), urbanizacija ir kt.[1] Visų trijų formų ligą galima diagnozuoti stebint parazitus mikroskopu.[1] Papildoma vidaus organų formos ligos diagnostikos priemonė – kraujo tyrimai.[2]

Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš dalies leišmaniozės galima išvengti miegant po tinklu, apdorotu insekticidais.[1] Kitos priemonės – purškiamieji insekticidai, naikinantys moskitus, ir užsikrėtusiųjų gydymas, siekiant išvengti ligos plitimo.[1] Kokio gydymo reikia, nusprendžiama atsižvelgiant į užsikrėtimo vietovę, leišmanijų gentį ir ligos formą.[1] Vidaus organų leišmaniozė gali būti gydoma vaistais su šiomis veikliosiomis medžiagomis: lipidinės formos amfotericinu B[3] kartu su penkiavalenčio stibio preparatais ir paramomicinu,[3] bei miltefozinu.[4] Odos formos ligai gydyti gali būti skiriama paromomicino, flukonazolo arba pentamidino.[5]

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu liga užsikrėtę[6] apie 12 milijonų žmonių maždaug 98 kraštuose.[2] Kasmet nustatoma apie 2 milijonus naujų atvejų[2], o 20–50 tūkstančių žmonių per metus nuo šios ligos miršta.[1][7] Azijos, Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikų bei Pietų Europos regionuose, kur liga pasitaiko dažnai, gyvena maždaug 200 milijonų žmonių.[2][8] Pasaulio sveikatos organizacija gavo nuolaidų tam tikriems medikamentams, skirtiems šiai ligai gydyti.[2] Liga gali susirgti įvairūs kiti gyvūnai, įskaitant šunis ir graužikus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 „Leishmaniasis Fact sheet N°375“. World Health Organization. January 2014. Nuoroda tikrinta 17 February 2014. 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Barrett, MP; Croft, SL (2012). „Management of trypanosomiasis and leishmaniasis.“. British medical bulletin 104: 175–96. PMC 3530408. PMID 23137768. doi:10.1093/bmb/lds031. 
  3. 3,0 3,1 Sundar, S; Chakravarty, J (Jan 2013). „Leishmaniasis: an update of current pharmacotherapy.“. Expert opinion on pharmacotherapy 14 (1): 53–63. PMID 23256501. doi:10.1517/14656566.2013.755515. 
  4. Dorlo, TP; Balasegaram, M; Beijnen, JH; de Vries, PJ (Nov 2012). „Miltefosine: a review of its pharmacology and therapeutic efficacy in the treatment of leishmaniasis.“. The Journal of antimicrobial chemotherapy 67 (11): 2576–97. PMID 22833634. doi:10.1093/jac/dks275. 
  5. Minodier, P; Parola, P (May 2007). „Cutaneous leishmaniasis treatment.“. Travel medicine and infectious disease 5 (3): 150–8. PMID 17448941. doi:10.1016/j.tmaid.2006.09.004. 
  6. „Leishmaniasis Magnitude of the problem“. World Health Organization. Nuoroda tikrinta 17 February 2014. 
  7. Lozano, R (Dec 15, 2012). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010.“. Lancet 380 (9859): 2095–128. PMID 23245604. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. 
  8. Ejazi, SA; Ali, N (Jan 2013). „Developments in diagnosis and treatment of visceral leishmaniasis during the last decade and future prospects.“. Expert review of anti-infective therapy 11 (1): 79–98. PMID 23428104. doi:10.1586/eri.12.148.