Ledvilis

Ledvilis Leadville
Ledvilio senamiestis

Ledvilis 39°15′0″ š. pl. 106°17′0″ v. ilg. / 39.25000°š. pl. 106.28333°r. ilg. / 39.25000; 106.28333 (Ledvilis)

Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6)

Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Koloradas (valstija)
Apygarda	Leiko apygarda

Įkūrimo data	1878 m.

Gyventojų (2020^[1])	2 627
Plotas	3,0 km²
Tankumas (2020^[1])	876 žm./km²
Altitudė	3 096 m

Vikiteka	Ledvilis

Ledvilis (angl. Leadville) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorade, prie Arkanzaso aukštupio, 125 km į pietvakarius nuo Denverio. Įsikūręs Uoliniuose kalnuose, 3096 m aukštyje,^[2] ir yra aukščiausiai esantis miesto (city) statusą turintis miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose.^[3] Leiko apygardos centras. Yra oro uostas, keliai į Friską, Buena Vistą. Turizmas.^[4]

Veikia nacionalinė kalnakasybos šlovės galerija ir muziejus, Teiboro operos rūmai, Kolorado kalnų koledžo Timberleino filialas (nuo 1967 m.). Ledvilio senamiestis – tipinis XIX a. kalnakasių miestelis – saugomas kaip istorinis paminklas.^[4]

Miestas pasižymi vaizdingomis apylinkėmis – netoliese stūkso aukščiausia Uolinių kalnų viršūnė – Elberto kalnas, taip pat Masyvo kalnas, telkšo Turkio ežeras. Apylinkėse gausu nacionalinių miškų, gamtos paminklų, laukinės gamtos teritorijų.

2020 m. 75,8 % miesto gyventojų buvo baltieji, >20 % – mišrios kilmės ar kitų rasių, 2 % – indėnai, 1,1 % – azijiečiai.^[1]

Istorija

1859 m. dabartinio Ledvilio apylinkėse įkurta auksakasių gyvenvietė Oro Sitis. 1860 m. jame gyveno ~5000 žmonių. 1866 m. aukso ištekliai išseko, bet netoliese rasta kitų naudingųjų iškasenų. Joms kasti 1878 m. įkurtas Lidvilis. Gyvenvietė sparčiai augo, tais pačiais 1878 m. tapo miestu ir apygardos centru. 1880 m. atitiestas Denverio–Rio Grandės geležinkelis, gyventojų skaičius pasiekė 30 000. Apylinkėse veikė apie 30 sidabro kasyklų. 1893 m. sidabro paklausa nukrito, kasyklos užsidarė ir miestą apleido daugelis gyventojų.^[4]

1920–1980 m. Ledvilio apylinkėse veikė didelė molibdeno kasykla (Klimakso kasykla). Taip pat kastas cinkas, švinas, manganas, sidabras, auksas.^[4] XX a. pab. kalnakasyba sustojo, miesto gyventojai perėjo prie turizmo verslo.