Laverna

Laverna – romėnų dievybė, globojusi vagis ir apgavikus.^[1] Tai sena Italijos dievybė, iš pradžių buvusi viena iš požemio pasaulio dvasių.^[2] Prie Via Salaria kelio buvo šios deivės šventoji giraitė, o netoliese porta Lavernalis vartų (ant Aventino kalvos) – altorius.^[1]^[2]

Etruskų kape aptikta taurė su įrašu „Lavernai Pocolom“, Septimijaus Sereno teksto fragmente Laverna aiškiai minima ryšium su di inferi.^[2] Ilgainiui imta laikyti vagių globėja (jų veikla siejama su tamsa); vagys šaukdavosi šios deivės, kad sėkmingai įgyvendintų savo kėslus, neprarasdami pamaldžių ir sąžiningų asmenų reputacijos.^[2]

Dievavardį (teigiama, kad tai trumpinys iš Lativerna) bandyta aiškinti įvairiai: siejamas su lot. veiksmažodžiu latere, sen. gr. λαβεῖν ir sanskrito labh, tačiau labiau tikėtina, kad kilęs iš lot. levare ir levator ('vagis').^[1]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Schmitz, Leonhard (1867), "Laverna", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Laverna“.

[Schmitz-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Schmitz, Leonhard (1867), "Laverna", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston

[EB1911-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Laverna“.

[1]

[2]