Langobardų istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Historia Langobardorum, 1480

Langobardų Istorija (lot. Historia Langobardorum) – benediktinų vienuolio Pauliaus Dykono istorinis kūrinys lotynų kalba, parašytas VIII a. pabaigoje, pasakojantis apie langobardų genties istoriją, pradedant nuo mitinių personažų iki karaliaus Liutprando mirties (743 m.). Jame taip pat yra informacijos apie Bizantiją ir frankus. Kūrinys susideda iš šešių knygų, parašytų 787796 m.

Tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat tekste pasakojama apie mažą gentį „Winnili“, gyvenusią saloje Scandinavia. Jie pasidalino į tris grupes ir viena iš jų, dėl gyventojų pertekliaus išvyko ieškoti naujų žemių. Jie atvyko į sritį, kurią valdė vandalai, o jų vadailiepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę. Winnili buvo jauni ir narsūs, tad nutarė kariauti. Mūšį laimėję Winnili pasivadino Langobardi, paskui jie įsikūrė šioje žemėje.