Lampedūza

Koordinatės: 35°30′56″ š. pl. 12°34′23″ r. ilg. / 35.51556°š. pl. 12.57306°r. ilg. / 35.51556; 12.57306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

35°30′56″ š. pl. 12°34′23″ r. ilg. / 35.51556°š. pl. 12.57306°r. ilg. / 35.51556; 12.57306

Lampedūzos paplūdimys.

Lampedūza (it. Lampedusa) – didžiausia Pelagų salyno sala Viduržemio jūroje, priklausanti Italijai.

Sala priklauso Sicilijos Agridžento provincijai kartu su mažesnėmis salomis Linoza ir Lampione. Lampedūzos sala yra piečiausias Italijos taškas ir piečiausia sala. Tunisas yra artimesnis saloms nei pati Italija – nuo Afrikos sala nutolusi 113 km, tuo tarpu iki Sicilijos yra 205 km. 176 km į rytus nuo salos yra Malta.[1]

Lampedūzos plotas yra šiek tiek daugiau nei 20 km², joje gyvena apie 6 000 gyventojų. Pagrindinė gyventojų veikla yra žūklė, žemės ūkis ir turizmas.

Su žemynine Italija galima susisiekti laivais, taip pat vyksta reguliarūs skrydžiai į Sicilijos miestus iš Lampedūzos oro uosto. Vasaros sezonu vykdomi skrydžiai ir į kitus Italijos miestus.

Nuo XXI a. sala tapo vienu iš pagrindinių imigrantų į Europą kelių iš Afrikos. Apie šią krizę saloje buvo filmuojamas 2016 m. filmas „Ugnis jūroje“ (Fuocoammare), laimėjęs Auksinio lokio apdovanojimą.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]