Laicizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laicizmas (lot. laicus, sen. gr. λαϊκός = laïkós – 'priklausantis liaudžiai, pasauliečiams') – antibažnytinė nuostata, siekiant panaikinti, susilpninti Bažnyčios įtaką viešajame gyvenime[1] (eliminuojant religinius principus, normas, dvasininkų autoritetą).[2]

Būna sistemingas arba spontaniškas.[2] Laicizmo ideologija ėmė formuotis XIX a., veikiant sekuliarizacijos idėjoms.[2] Laicizmo atstovai – laisvamaniai, ateistai, komunistai, socialistai.[2]

Laicizmą ne sykį smerkė Katalikų Bažnyčia,[1] popiežius Pijus XI 1925 m. enciklikoje „Quas primas“ nagrinėjo grėsmes, laicizmo keliamas tikėjimo laisvei.[2]

Laicizmo priešingybė – klerikalizmas.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 214 psl.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Laicizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laicizmas&oldid=6711711"