La Pampos provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
La Pampa
Provincia de La Pampa
Bandera de la Provincia de La Pampa.svg Escudo de La Pampa.svg
Provincia de La Pampa (Argentina).png
Valstybė Argentinos vėliava Argentina
Administracinis centras Santa Rosa
Departamentų skaičius 22
Gubernatorius Sergio Ziliotto
Gyventojų (2017) 349 299[1]
Plotas 143 440 km²
Tankumas (2017) 2,44 žm./km²
ISO 3166-2 AR-L

La Pampos provincija (isp. Provincia de La Pampa) – provincija centrinėje Argentinoje. Rytuose ribojasi su Buenos Airių, pietuose – su Rio Negro, vakaruose – su Mendosos, šiaurėje – su San Luiso ir Kordobos provincijomis. Administracinis centras – Santa Rosa.

19521955 m. vadinta Chuano Perono žmonos Evos Peron garbei Provincia Eva Perón.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincija išsidėsčiusi pampų regione. Didžioji paviršiaus dalis – plokščia lyguma. Vakaruose kalnai iki 1120 m (Cerro Negro). Būdinga stepių augalija. Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500 mm. Šiaurės rytinė dalis – drėgniausia, einant į vakarus sausėja. Pietiniu provincijos pakraščiu teka Kolorado upė, o per provinciją – Saladas. Dėl sauso klimato upių tinklas retas. Gausu ežerų (Blanka Grandė, La Amarga, Ure Laukenas), kurių dauguma druskingi, ir druskos ežerų (Kolorada Grandė, Los Čančosas, Gran Salitralis, Salitral de la Pera). Kolorado upės slėnyje sudarytas Kasa de Piedros tvenkinys. Yra Lihuel Kalelio nacionalinis parkas ir Luro Parko gamtos rezervatas.

La Pampos lygumos

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia provincijos ūkio šaka – gyvulininkystė. Auginami galvijai (3,6 mln. vnt.), avys (202,4 tūkst.), ožkos (140,5 tūkst.), kiaulės (64,1 tūkst.). Derlingesnėse šiaurės vakarų žemėse auginami kviečiai (10 % šalies produkcijos), saulėgrąžos (13 % šalies produkcijos), kukurūzai, liucerna, miežiai. Vystoma maisto pramonė ir druskos gavyba.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

La Pampos provincijoje gyvena tik 0,8 % Argentinos gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas tik 2,1 žm./km². Dauguma jų susitelkę derlingesnėje šiaurės rytinėje dalyje, tuo tarpu pietinė ir vakarinė dalys gyvenamos itin retai. Didžiausi miestai:

Administracinis skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincija padalinta į 22 departamentus:[2]

Departamentas Adm. centras
Atreuko departamentas Makačinas
Kaleu Kaleu departamentas La Adela
Sostinės departamentas Santa Rosa
Katrilo departamentas Katrilo
Čalileo departamentas Santa Isabelė
Čapaleufu departamentas Intendente Alvearas
Čikal Ko departamentas Algarobo del Agila
Konhelo departamentas Eduardo Kasteksas
Kurako departamentas Puelčesas
Gvatračės departamentas Gvatračė
Hukalio departamentas Bernaskonis
Lihuel Kalelio departamentas Kučiljo Ko
Limai Mahuidos departamentas Limai Mahuida
Loventuė departamentas Viktorika
Marako departamentas Cheneral Pikas
Pueleno departamentas Veintisinko de Majas
Kemu Kemu departamentas Kemu Kemu
Rankulio departamentas Parera
Realiko departamentas Realiko
Toajaus departamentas Toajus
Trenelio departamentas Trenelis
Utrakano departamentas Cheneral Ača

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Argentinos provincijos Flag of Argentina.svg

Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Chuchujus | Čakas | Čubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misjonesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė