Lėktuvo brydė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – tuščios citatos
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Lėktuvo brydės[reikalingas šaltinis] (sinonimai: kondensacinis valktis; kondensacinis pėdsakas; kondensacinis takas; kondensacinė juosta) (pasenę, netikslūs: inversinė juosta; reaktyvinis pėdsakas) yra linijinės formos debesys atsirandančios dėl orlaivių reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensacijos arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (7-12 km.) aukštyje virš Žemės paviršiaus. Lėktuvo brydės yra sudarytos daugiausia iš ledo kristalų pavidalo vandens. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Šiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant sieros junginius (0.05% reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurias mes iš Žemės matome kaip lėktuvo brydes.[1]  Jos taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio sparno paviršiaus.[2] Lėktuvo brydės ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami homogenitus.[3]

Persistent contrail

Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kuriame formuojasi lėktuvo brydės, jos gali būti matomos tik kelias sekundes ar minutes, ar gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius cirrus arba altocumulus debesis. Patvarios lėktuvo brydės ypač domina mokslininkus, nes jos padidina bendrąjį atmosferos debesuotumą. Iš patvarių lėktuvo brydžių susiformavę debesys vadinami homomutatus, ir gali būti panašūs į cirrus, cirrocumulus, ar cirrostratus, ir yra kartais vadinamas cirrus aviaticus.[4] Išsiplėtę ir patvarūs debesų masyvai, kuriems pradžią davė lėktuvo brydės, manoma, kad gali turėti poveikį pasaulio klimatui.[5][6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Aircraft Contrails Factsheet“ (PDF). FAA.Gov. Nuoroda tikrinta 13 October 2015. 
  2. Tuščia citata (pagalba) 
  3. "Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types", The Weather Network, March 23, 2017. Nuoroda tikrinta 24 March 2017.
  4. Tuščia citata (pagalba) 
  5. Contrails, Cirrus Trends, and Climate – joint paper by Patrick Minnis, Atmospheric Sciences, NASA Langley Research Center; J Kirk Ayers, Rabinda Palikonda and Dung Phan, Analytical Services and Materials
  6. FAA Policies