Kęstutis Kriščiūnas (1944)
| Kęstutis Kriščiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1944 m. kovo 14 d. Utena |
| Veikla | inžinierius elektromechanikas, ekonomistas, pedagogas |
| Partija | 1975 m. SSKP |
| Alma mater | 1965 m. Kauno politechnikos institutas |
Kęstutis Kriščiūnas (g. 1944 m. kovo 14 d. Utenoje) – Lietuvos inžinierius elektromechanikas, ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1960 m. baigė Klaipėdos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1960–1965 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultete. 1986 m. technikos mokslų daktaras.
Nuo 1965 m. KPI (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas, KTU) dėstytojas. 1966–1990 m. dirbo dėstytoju KPI Šiaulių fakultete: 1966–1967 m. asistentas, 1967–1970 m. aspirantas, 1970–1971 m. vyr. dėstytojas, 1971–1977 m. docentas, 1977–1985 m. KPI Šiaulių vakarinio fakulteto radiotechnikos ir elektrotechnikos, 1985–1990 m. pramoninės automatikos katedros vedėjas, 1986 m. profesorius.[1] 1981 m. stažavosi Osakos universitete. 1990–1992 m. KTU mokslo prorektorius. 1992–1993 m. dirbo Islandijos technologijos institute. 1992–2000 m. KTU rektorius.
Nuo 2000 m. KTU Europos instituto direktorius. Nuo 2002 m. šio instituto Žano Monė katedros vedėjas, nuo 2003 m. Žano Monė Europos kompetencijos centro vadovas ir Europos universitetų asociacijos tarybos narys. Nuo 2004 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos generalinis sekretorius. Nuo 1996 m. Technikos enciklopedijos redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas.
1989–1990 m. Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos narys.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veiklos svarbiausios sritys: automatinio valdymo sistemos, techninė kibernetika, aukštojo mokslo vadyba, žinių ekonomika. Daugiau kaip 50 išradimų, daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių autorius.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Monografijos:
- Dvimačių kintamosios srovės sistemų teorija, su P. Kemešiu, 1975 m., rusų kalba
- Ergatinės informacijos transformavimas, 1981 m., rusų k.
- Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių raiška ir svarba, su R. Daugėliene, 2006 m.
- Automatinių elektros pavarų valdymo sistemos, vadovėlis, su V. Geleževičiumi ir V. Kubiliumi, 1988 m.
Sudarė knygas:
- Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos, 2002 m.
- Europos Sąjungos plėtros ir Lisabonos procesų sugretinimas (Juxtaposition of European Union Enlargement and Lisbon Processes), 2004 m.
- Išsiplėtusi Europos Sąjunga Europoje: naujos vidinės ir išorinės problemos (Enlarged European Union in House of Europe: new internal and external problems), 2005 m.
- Teisinės, politinės ir ekonominės iniciatyvos Žinių Europai (Legal, Political and Economical Initiatives towards Europe of Knowledge), 2006 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1979 m. SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos medalis
- 1989 m. LSSR valstybinė premija
- 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas [3]
- 2004 m. birželio 23 d. LŽŪU garbės daktaras [4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kęstutis Kriščiūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 403
- ↑ Kęstutis Kriščiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 78 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=104226
- ↑ http://www.lzuu.lt/muziejus/lt/40847[neveikianti nuoroda]