Kylantysis kvarkas
| Kylantysis kvarkas | |
| Struktūra | elementarioji dalelė |
|---|---|
| Šeima | fermionas |
| Grupė | kvarkas |
| Karta | pirma |
| Antidalelė | antikylantysis kvarkas |
| Teorizuota | 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig |
| Atrasta | 1967 m., SLAC eksperimentais |
| Simbolis | u |
| Masė | 1,5 − 4 MeV/c² |
| Elektros krūvis | {{{elektros krūvis}}} |
| Magnetinis momentas | {{{magnetinis momentas}}} |
| Sukinys | ½ |
Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)
Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.
Hadronai, turintys kylantįjį kvarką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įkrauti pionai (π±) yra mezonai kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
- Neutralus pionas (π0) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
- η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų, įskaitant kylantysis - antikylantysis.
- Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar daugiau kylančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ++ turi tris kylančiuosius kvarkus, Δ+ turi du ir Δ0 – vieną.