Kvartirjeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kvartirjeras (rus. квартирьер, квартиргер; iš vok. Quartiermacher oder Quartiermeister) – kariškis, siunčiamas prieš judantį dalinį, kad išžvalgytų numatomą apsistojimo rajoną, surastų ir paskirstytų patalpas dalinio apgyvendinimui.

Iki XX a. pradžios kvartirjerai taip pat tyrinėdavo sanitarinę padėtį būsimame dalinio stovėjimo rajone, vietinių gyventojų požiūrį į armiją, rinktų duomenis apie vandens ir kuro šaltinius, kelių buvimą ir tinkamumą. Vėliau šias pareigas perėmė rekognoskuotės (išžvalgymo) grupės.

TSRS kariuomenėje kvartirjerų pareigybė egzistavo iki XX a. 7-to dešimtmečio.

Carinė Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos kariuomenėje kvartirjero pareigos egzistavo nuo XVII a. pabaigos iki 1918 m.

Kiekvienas dalinys pasiųsdavo:

Kelių dalinių, apsistojusių tam pačiame gyvenamajame punkte, kvartirjerų komandos paklusdavo vyriausiajam kvartirjerui (jo pavadinimas XVIII–XIX a. buvo kvartirjer-majoras).
Kvartirjer – majoras apžiūrėdavo gyvenvietę ar miestą, paskirstydavo jo dalis pagal atvykstančių dalinių skaičių ir dydį, parinkdavo vietas artilerijos ir gurguolių parkams, numatydavo pastatus lauko ligoninėms, vadų apgyvendinimui ir t. t.
Kiekvienos dalies kvartirjerai tęsdavo darbą jiems paskirtuose rajonuose, po to pasitikdavo atvykstančius savo dalinius, nurodydavo numatytas jų stovėjimo ir pagyvendinimo vietas.
Vyriausieji kvartirjerai su raportu atvykdavo pas vyriausią iš dalinių vadų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]