Kvapšaknė
| Osmorhiza |
|---|
 Vakarinė kvapšaknė (Osmorhiza occidentalis) |
| Mokslinė klasifikacija |
Kvapšaknė (Osmorhiza) – salierinių (Apiaceae) šeimos žolinių augalų gentis. Jai priklauso 10 rūšių, augančių daugiausia Šiaurės Amerikoje, keletas – Pietų Amerikoje, Azijos rytuose.
Tai daugiametės šakotos žolės, stačiu arba pagulusiu stiebu. Lapai 2–3 m kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynas – sudėtinis skėtis. Vainiklapiai balti, rausvi ar gelsvi. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas iš 2 merikarpių.
Visų rūšių kvapšaknės pasižymi stipriu, anyžius primenančiu, kvapu. Jų sėklos ir lapai naudojami kaip prieskoniai, o jauni lapai valgomi.[1] Indėnai kvapšaknės šaknį plačiai naudoja liaudies medicinoje.
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- šeriuotoji kvapšaknė (Osmorhiza aristata)
- Osmorhiza berteroi
- Osmorhiza brachypoda
- Osmorhiza claytonii
- Osmorhiza depauperata
- Osmorhiza glabrata
- Osmorhiza longistylis
- Osmorhiza mexicana
- Osmorhiza occidentalis
- Osmorhiza purpurea
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kvapšaknė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007