Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė)
Kitos reikšmės – Kurpiai (reikšmės).
| Kurpiai | |
|---|---|
 | |
| Populiacija šalyse | Lenkija, Mazovija |
| Kalba (-os) | lenkų, Kurpių tarmė |
| Religijos | katalikai |
| Giminingos etninės grupės | Indoeuropiečiai |
Kurpiai (lenk. kurpie) – etnografinė lenkų tautos žmonių grupė gyvenanti Lenkijos Mazovijos regione Palenkės vaivadijos šiaurės vakariniame kampe ir Mazovijos vaivadijos šiaurės rytiniame kampe. Tai subetninė mazovų etninės grupės dalis. Kurpiai daugiausiai gyvena Kurpių girios teritorijoje. Gyvendami girioje, izoliuoti nuo aplinkinių regionų, kurpiai sukūrė savitą kultūrą ir papročius. 1927 m. birželio 19 d. Novogrude buvo atidarytas Etnografinis Kurpių muziejus.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau Kurpiai buvo vadinami miškiniais, laukiniais (puszczaki), bet šie žmonės iš liepų gamindavo karninius batus, kuriuos vadindavo kurpś. Taip ir atsirado pavadinimas kurpiai (kurpie). Kurpių vardu dar vadinama Kurpių giria, Kurpių lyguma ir Kurpių kaimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji gyventojai į tankiai apaugusią Kurpių girią atsikėlė apie X a. amžių. Pirmieji gyventojai vertėsi žvejyba, bitininkyste, medžiokle ir ilgainiui iškirstose vietose žemės ūkiu. XIV a. girią kolonizavo Mazovijos kunigaikštis Janušas I Varšuvietis. 1563 m. girioje įvyko didelis gaisras. 1656 m. Švedų tvano metu kurpiai nesėkmingai priešinosi švedų kariuomenei. 1673 m. įkurtas Lipnikų kaimas, kuriame gyveno apie 1,000 žmonių. 1735 m. kurpiai kovojo karaliaus Stanislovo Leščinskio pusėje prieš rusų ir saksų kariuomenes. Mūšio metu prie Jednačevo kaimo žuvo kurpių herojus Stach Konwa. 1794 m. sukilimo metu buvo organizuojami kurpių pulkai. 1795 m. regionas atiteko Prūsijos karalystei, tuo metu regione gyveno 51,432 gyventojai. 1831 m. sukilimo metu kurpiai vadovaujami Józef Zaliwski kovėsi prieš Rusijos kariuomenę. 1880–1910 m. nemaža dalis kurpių emigravo į JAV.
-
Paminklas Lomžoje kurpių herojui Stach Konwa -
Kurpiai su tradiciniais rūbais -
Kurpiai su tradiciniais rūbais -
Kurpiai su tradiciniais rūbais -
Kurpių namai -
-
-
-03.jpg)
-02.jpg)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kurpių tinklalapis (lenk.);
- Aprašymas apie regioną (angl.);
- Aprašymas apie Mazovijos istoriją (angl.);
- Aprašymas apie Kurpių istoriją (angl.) Archyvuota kopija 2008-02-18 iš Wayback Machine projekto.;
- Aprašymas apie Kurpius (angl.) Archyvuota kopija 2017-08-30 iš Wayback Machine projekto.;
- Aprašymas apie Kurpių tradicijas (lenk.);
- Turizmas Kurpių krašte (lenk.) Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.;
- Kurpių šventės (lenk.);
- Aprašymas apie Kurpius Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 m. (lenk.);
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sienkiewicz, Henryk; tr. by W. S. Kuniczak (1991). The Deluge. Fort Washington, Pennsylvania: Copernicus Society of America. ISBN 0-87052-004-0.
- Sienkiewicz, Henryk; tr. by Bernard W. A. Massey, ed. by Miroslaw Lipinski (2000). „Chapters 20 and 21“. The Teutonic Knights. New York: Hippocrene Books, Inc.. ISBN 0-7818-0433-7 Illustrated Edition.
- Janusz Hochleitner: Amber extraction in the Varmia and Masuria region in the 16-19th centuries. In Bursztynisko 31, Danzig 2008
- B. Kosmowska-Ceranowicz: Die tertiären und quartären Bernsteinvorkommen in Polen. In: Bernstein – Tränen der Götter. Bochum 1996.
- W. Gierlowski: Die Gewinnung und Verarbeitung von Bernstein in Polen (1945–1995). In: Bernstein – Tränen der Götter. Bochum 1996.
- Wincenty Szydlik, Robert Szydlik, Osadnictwo Kurpiowskie na Puszczy Białej, Ostrołęka 2001