Kultiniai akmenys Živkuose

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kultiniai akmenys Živkuose – riedulių kompleksas numanomoje galindų pagoniškoje šventvietėje Šiaurės Lenkijoje.[1] Živkų kaimas priklauso Varmijos Mozūrų vaivadijos Lėciaus apskrities Krukliankų valsčiui.

Apie dvidešimties riedulių grupė išsidėsčiusi ant neaukštos kalvos, maždaug 2 km į rytus nuo kaimo. Akmenys sudaro įsivaizduojamą grupę. Jie guli gana chaotiškai, tarp jų išaugęs miško jaunuolynas. Vidury dunkso 4 m ilgio, 2,5 m pločio ir maždaug 0,7 aukščio monolitas, kurio viršuje yra nedidelis įdubimas. Rytinėje pusėje apie 30 cm virš grunto iškilęs dar vienas, dėmesį patraukiantis primityviai apdirbtas akmuo. Pastarojo paviršius panašus į kvadratą, jo kraštinių ilgis apie du metrus.

Kompleksą XX a. pr. atrado Heinrichas Kemkė, kuris pateikė versiją, kad tai yra pagoniška šventvietė. Išdėstymo planas ir kt. surinkta informacija pateko į Priešistorijos ir ankstyvosios istorijos muziejaus archyvą Berlyne (vok. Museum für Vor- und Frühgeschichte Archiv in Berlin). Po Antrojo pasaulinio karo vėl iš naujo buvo aptiktas 2007 m., o 2008 m. akmenų kompleksą inventarizavo lenkų archeologas Robertas Klimekas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]